Abstract
Pasitelkęs techniką, žmogus transformavo patį save į milžinišką išbadėjusią ryklę, nepasotinamą būtybę, kurios šiurpą keliantis vaizdinys tarsi paspruko iš Peterio Bruegelio fantazijų. Šio vartotojiško godumo pasekmė – sąvartynu po atviru dangumi paverstas mus supantis pasaulis, gimdantis naujus košmarus, kurių veikėjai – „žiurkės ir paranoja“. Žmogų, redukuotą iki paprasčiausio vartotojo, apibūdina vampyriškas jo elgesys su jau ir taip nualintos planetos ištekliais. Toks žmogus – parazituojanti būtybė, pasaulio netekęs našlaitis, paskyręs save visų natura naturans gėrybių grobimui. Kai kurie meniniai atvaizdai, pradedant Michelangelo Bounarroti ir baigiant Casparo Davido Friedricho kūriniais, gali būti suprantami kaip pamoka, aiškinanti harmoningo santykio su pasauliu pagrindus, padedanti išvengti Ikaro, ekscentriškojo homo economicus pirmtako, beprotybės. Kol ne vėlu, privalome kuo skubiau susirūpinti mūsų bendrais, Didžiajai Būčiai priklausančiais, namais. Laiko liko nedaug. Mūsų atliekų pripildytos erdvės harmonija negrįžtamai pažeista.
Highlights
Ekonominis planavimas ir gyvybės naikinimas, simbolinis pasaulio konstravimas „žmogiškuoju mastu“ ir valia mirti, kotiravimas biržoje, kurios duomenys vizualizuojami 3D ekranuose prabangaus kadilako, tingiai judančio užkimštomis Niujorko arterijomis, ir fatališka nuodėmingo pasaulio degradacija, kitaip tariant, Descartes’as ir De Sadas – tai du vienas kitą papildantys to paties pasaulį pamiršusio modus vivendi veidai, gyvenimo būdas, apsėstas liguistos idėjos apie inertišką gamtą, kuria nuo pat pradžių iki pasaulio pabaigos galima disponuoti ir ją eikvoti; arba, kitais žodžiais, iki kol pasaulis consummatum est, ir neliks nieko daugiau ką praryti, išskyrus galimybę pasisotinti savo pačių burna, kaip vaizduojama pačiuose oniriškiausiuose Hieronimo Boscho darbuose: groteskiškos būtybės sudarytos vien iš galvos ir ryklės, baigusios doroti pasmerktųjų kūnus, galiausiai pradeda ėsti pačios save (šiuo požiūriu reikšmingi įspūdingieji Boscho paveikslai Paskutinis teismas (Viena, 1482–1504; Briugė, 1486)
Keywo rd s : nature, beauty, world, image, Leonardo da Vinci, knowing, consuming, Günther Anders, Hans Blumenberg, Jean Baudrillard
Summary
Pasitelkęs techniką, žmogus transformavo patį save į milžinišką išbadėjusią ryklę, nepasotinamą būtybę, kurios šiurpą keliantis vaizdinys tarsi paspruko iš Peterio Bruegelio fantazijų. Pradedant Michelangelo Bounarroti ir baigiant Casparo Davido Friedricho kūriniais, gali būti suprantami kaip pamoka, aiškinanti harmoningo santykio su pasauliu pagrindus, padedanti išvengti Ikaro, ekscentriškojo homo economicus pirmtako, beprotybės. Pa grindiniaižodžiai : gamta, grožis, pasaulis, vaizdinys, Leonardo da Vinci, pažinimas, vartotojiškumas, Güntheris Andersas, Hansas Blumenbergas, Jeanas Baudrillard’as. Pasitelkdamas keletą vaizdinių, reprezentuojančių gamtą ir mūsų santykį su pasauliu, noriu bendrais bruožais papasakoti Vakarų mąstymo istoriją. Kuriuos ruošiuosi čia aptarti, – autoriniai ir ne – patys įvairiausi, priklauso Michelangelo, Leonardo da Vinci, taip pat. Į kurį noriu atkreipti dėmesį, viena vertus, veda į progresą, technologines manipuliacijas ir ekologinę katastrofą, o kita vertus – į naująjį tikrovės atkerėjimą, pavaldų neišrankaus vartotojiškumo procesui, ir naująją sekuliarią mitologiją, kurios rezultatas – šiems laikams būdingas valdymas be dėkingumo (tuo vadovaujasi išlaidavimu besiremiančios ekonomikos subjektas). Mano apmąstymai remiasi gamtos interpretacijų metamorfoze bei daugeliu žmogaus ir gamtos santykio moduliacijų, nuo kurių atsispyrus išryškėja (lyg vandens ženklai popieriuje) poreikis
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callSimilar Papers
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
