Abstract
Anot D. Lortie, ketinantys tapti mokytojais atvyksta jau patyrę 13 000 kontaktinio darbo su mokytojais valandų, įgiję sunkiai pajudinamų išankstinių nuomonių apie mokytojo darbą ir yra mažiau skeptiški savo nežinojimo atžvilgiu nei kitų profesijų studentai. Tenka dėti didžiules pastangas, kad jie mokytų kitaip nei buvo mokomi. Tiriantieji studentų transformacijas pradėjo nagrinėti mokytojo tapatybę ir ją sudarančius veiksnius, siekdami orientuoti studentus ne vien į dalyką, o ir į besimokantįjį.
Highlights
Pagrindiniai žodžiai: mokytojo profesinė tapatybė; mokytojo socializacija; mokytojų ugdymas; mokomojo turinio eiliškumas; pedagogų rengimo programų rišlumas
Ši priešprieša tarp visuomenės lūkesčių ir studento polinkio elgtis pagal savo išankstines nuostatas dažnai nagrinėta tyrimuose, turinčiuose bendrų sąsajų su mokytojo socializacija – procesu, kurio metu asmuo tampa mokytojų bendruomenės aktyviu nariu (Danziger, 1971; Lortie, 1975; Schempp & Graber, 1992)
In this theoretical review of literature, implications from multinational examples will be explored to inform the reform efforts in Lithuanian teacher education
Summary
Pagrindiniai žodžiai: mokytojo profesinė tapatybė; mokytojo socializacija; mokytojų ugdymas; mokomojo turinio eiliškumas; pedagogų rengimo programų rišlumas. Kad būsimi mokytojai pirmiausia turėtų įgyti mokomojo dalyko bakalauro laipsnį, o tik paskui pasirengti mokytojo profesijai pagal vadinamąjį nuoseklųjį mokytojų rengimo modelį. Kad mokytojai nepakankamai gerai išmano mokomą dalyką, o tai būtina norint didinti mokinių pažangumą, ir jau baigę bakalauro studijas yra labiau subrendę ir motyvuoti tapti pedagogais. Pedagogų rengimo klausimus nagrinėjantys mokslininkai sutaria, kad mokytojams reikalingų kompetencijų portfelis yra visiškai pasikeitęs dėl žinių prieinamumo, pakitusių mokinių poreikių ir visuomenės lūkesčių, o pedagogus rengiančios studijų programos dažnai neatliepia šios kaitos. Initial teacher education) teorinius svarstymus bei būsimo pedagogo socializacijos ir tapatybės formavimosi tyrimus, siekiant, kad sprendžiantieji Lietuvos pedagogų rengimo klausimus galėtų į tai atsižvelgti. Straipsnio pabaigoje taip pat teikiamos tyrėjų įžvalgos apie studijų trukmės padarinius vykstant būsimo pedagogo transformacijai
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
