Abstract
Pastatas Vilniuje, pažymėtas šeštuoju numeriu Strašūno gatvės pradžioje (dabar Žemaitijos g. 4), nuo XX a. pradžios buvo vienas iš kultūros židinių daugiakultūriame mieste. „Meficei Haskala“ bibliotekos, vėliau pervadintos 5-ąja viešąja valstybine Vilniaus miesto biblioteka, o nacių okupacijos metais – Vilniaus geto biblioteka, įkūrimas ir aktyvi veikla buvo svarbus indėlis į Vilniaus ir jo gyventojų istorijos, kultūros ir tapatybės raidą. Ne pastato architektūra, o įvairiopos veiklos gausa ir unikalumas iki šių dienų išlieka tuo „genius urbis“, kuris suteikia griūvančiam pastatui ne tik regioninės reikšmės paveldo objekto statusą, bet ir poreikį netolimoje ateityje tapti atminties institucija, tiesiančia tiltus naujajai kartai. Straipsnyje nagrinėjama šios bibliotekos veikla ir svarba žydų bendruomenei, įtaka atminties formavimui.
Highlights
Todėl kalbant konkrečiai apie Vilniaus miesto atvejį, pokariu beveik nelikus žydų ir lenkų gyventojų, o kartu su jais nelikus daugiakultūrio miesto tapatumo, o valdžiai nepavykus demografinių problemų išspręsti raginant į miestą keltis rajonų gyventojus, čia pamažu ėmė keltis lojalūs sovietinei valdžiai atvykėliai iš „broliškųjų respublikų“, kurie padėjo kurti ideologijai palankų socialinį politinį klimatą ir sovietinį tapatumą, neutralizuoti nacionalines apraiškas ir suardyti kultūrinės bei kolektyvinės atminties saitus[87]
We hope that during the few years this historical building will become a new cultural memory institution and serve as a bridge between old history and new generations
Summary
Prancūzų istorikas Pierre’as Nora yra pasakęs, kad bendruomenės atminties ir istorijos dialogas yra svarbus veiksnys, užtikrinantis atminties vietos egzistavimą. M. Choroso rašte Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriui apie bibliotekos veiklą buvo minima, kad iki 1941 m. Ji taip pat gete aplankydavo savo pažįstamus žydus, vėliau Alfredo Rozenbergo vadovaujamo štabo, kuriam buvo pavesta organizuoti žydų kultūros vertybių registravimą, konfiskavimą ir transportavimą į Vokietiją, iš Vilniaus geto kalinių suformuotai apie 20 narių vadinamajai „popierinei brigadai“ H. Krukas renginyje „prisiminė ir pagerbė visus žuvusius bibliotekininkus ir skaitytojus bei galiausiai įteikė dovanų dvi knygas – seniausiam ir pirmajam geto skaitytojams.“68 Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fonduose iki šių dienų yra išlikusi ir saugoma minėto renginio afiša[69]. Krukas kalbėdamas apie geto bibliotekos veiklą mini, kad anksčiau „po kiekvienos akcijos biblioteka būdavo pilna skaitytojų, kurie stengėsi rasti nusiraminimą skaitydami knygas.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
