Abstract

„Paprastas“ Vakarų visuomenės žmogus nepripažįsta savo mirties kaip neišvengiamos ateities; jis stengiasi pamiršti savo mirtį ir gyvena taip, tarsi jo egzistencija būtų gyvenimas-be-mirties. Toks žmogus stengiasi vis labiau sustiprinti savąjį Aš, kad pabėgtų nuo nujaučiamos mirties keliamo egzistencinio nerimo. Egzistencijos filosofų manymu, savo mirties, kaip neatsiejamos gyvenimo dalies, pripažinimas lemia žmogaus tapimą autentišku, laisvu, sąmoningu. Savo mirtingumą įsisąmoninančiam žmogui iškyla dvi alternatyvos: pripažinti mirtį kaip gyvenimo esmę (mirtis-gyvenime) arba žvelgti į egzistenciją iš amžinybės perspektyvos (gyvenimas-mirtyje). Budizmas siūlo kitokią išeitį sulygindamas gyvenimą ir mirtį, parodydamas Aš (bandančio įsikabinti į vieną ar kitą) iliuziškumą. Pagrindinė sąvoka, išreiškianti budistinę egzistencijos sampratą, yra suunyataa – „tuštuma, niekas“. Ši sąvoka atliepia egzistencijos filosofų idėjas, tačiau su jomis nesutampa. Šiame straipsnyje lyginama M. Heideggerio, J. P. Sartre’o, Mokytojo Eckharto ir budizmo „nieko“ idėjos, atskleidžiami panašumai ir skirtumai.

Highlights

  • Kalbėjimas apie budistinę egzistencijos sam­ pratą nėra paprastas atskyrimas: vakarietiška perspektyva vs budistinė perspektyva

  • Gyvenimo ir mirties priešprieša taip įau­ gusi į šiandienos žmonių sąmonę ir pasąmo­ nę, kad daugelis niekada ir nepagalvotų, jog galimas koks nors kitoks egzistencijos suvo­ kimas

  • Išdrįstantis ne­ nusisukti nuo keliančios nerimą nebūties pa­ slapties, giliau save ir egzistenciją suvokian­ tis žmogus nebegali paneigti gyvenimo ir mirties neatsiejamumo

Read more

Summary

Agnė Budriūnaitė

„Paprastas" Vakarų visuomenės žmogus nepripažįsta savo mirties kaip neišvengiamos ateities; jis sten­ giasi pamiršti savo mirtį ir gyvena taip, tarsi jo egzistencija būtų gyvenimas-be-mirties. Toks žmogus stengiasi vis labiau sustiprinti savąjį Aš, kad pabėgtų nuo nujaučiamos mirties keliamo egzistencinio nerimo. Egzistencijos filosofų manymu, savo mirties, kaip neatsiejamos gyvenimo dalies, pripažinimas lemia žmogaus tapimą autentišku, laisvu, sąmoningu. Savo mirtingumą įsisąmoninančiam žmogui išky­ la dvi alternatyvos: pripažinti mirtį kaip gyvenimo esmę (mirtis-gyvenime) arba žvelgti į egzistenciją iš amžinybės perspektyvos (gyvenimas-mirtyje). Budizmas siūlo kitokią išeitį sulygindamas gyvenimą ir mirtį, parodydamas Aš (bandančio įsikabinti į vieną ar kitą) iliuziškumą. Pagrindinė sąvoka, išreiškianti budistinę egzistencijos sampratą, yra suunyataa - „tuštuma, niekas". Ši sąvoka atliepia egzistencijos filosofų idėjas, tačiau su jomis nesutampa. Prasminiai žodžiai: egzistencija, budizmas, mirtis, tuštuma, niekas. Mirties, Iš kur tuomet nirvana, Kas rimsta ir kas miršta?

Nagardžuna Vidurio kelio posmai
Summa r y
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call