Abstract
Straipsnis skirtas išanalizuoti nacionalinės bibliografijos veiklai ir jos ištekliams kaip šalies intelektinės kultūros produkcijos apskaitos ir informacijos išsaugojimo priemonei. Nagrinėjamos įvairių šalių patirtys, nacionalinės bibliografijos išteklių formos, jų galimybės išsaugoti dokumentinę atmintį ir užtikrinti informacijos prieigą prie šalies leidybos produkcijos. Nacionalinės bibliotekos, būdamos atsakingos už šalies leidybos produkcijos registravimą, remiasi tarptautinėmis rekomendacijomis ir savo šalies privalomojo egzemplioriaus teisinio reguliavimo sistema. Platesnis nacionalinės bibliografijos išteklių duomenų atvėrimas leidžia visuomenei kurti naujas paslaugas ar produktus. Tinkamo nacionalinės bibliografijos paslaugų modelio pasirinkimas ir visų veiksnių sąveikos įvertinimas nacionalinės bibliografijos išteklius leidžia laikyti susistemintu šalies leidybos produkcijos registru, kuris gali būti patikima dokumentinio paveldo atminties komunikacijos ir sklaidos priemonė.
Highlights
The article serves the purpose, by drawing on the analysis of foreign publications, of substantiating the idea that the national bibliography as a structured registry of the national publishing output may serve as a reliable means for promoting the documentary heritage
The national bibliography was defined in the 60ies of the 20th century by joint efforts of UNESCO and IFLA
The notion of the national bibliography underwent some evolution, and in the 21st century the focus shifted towards registering electronic publishing resources alongside with solving the issues of presenting the national bibliography to the public
Summary
Straipsnis skirtas išanalizuoti nacionalinės bibliografijos veiklai ir jos ištekliams kaip šalies intelektinės kultūros produkcijos apskaitos ir informacijos išsaugojimo priemonei. Nacionalinės bibliografijos ištekliai yra šalies leidybos produkcijos registras, bet, kita vertus, šalia spausdintinių ar kitų apčiuopiamų medijų, kurias biblioteka gauna kaip privalomąjį egzempliorių, daugėja elektroninių išteklių, kurių atspindėjimas iki galo neišspręstas. Šis teiginys buvo nuoroda į tai, kad nacionalinės bibliografijos išteklius gali būti ne tik spausdintinis leidinys, elektroninis leidinys fizinėje laikmenoje, bet ir atskiras elektroninis katalogas, į kurį įtraukiami spaudiniai, vaizdo, garso bei elektroniniai ištekliai, atspindintys visos šalies leidybos produkciją. Nacionalinės bibliografijos ištekliaus aprėptis pradėta laikyti savaime suprantamu dalyku, pabrėžiant patikimą pagrindinę šalies leidybos produkcijos registraciją (taip pat autoritetinių įrašų asmenų vardams ir kolektyvams tvarkybą) bei įvertinant tai, kad gali būti įvairios nacionalinės bibliografijos išteklių sklaidos formos, įskaitant ir elektroninę, ir tai, kad nacionalinės bibliografinės apskaitos duomenys gali papildyti kitų šalių nacionalines bibliografijas arba tapti tarptautinių bibliografinių duomenų rinkinių dalimi. Beaudiquez[23] klausimus apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis gali plėtotis nacionalinė bibliografija, koks jos santykis su sparčiai besivystančiu pasauliniu tinklu ir leidybos iššūkius diktuojančiomis informacinėmis technologijomis
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
