Abstract
Socialinių mokslų (sociologijos) daktarė Socialinių tyrimų institutas Saltoniškių g. 58, LT-08105 Vilnius Tel. (8 685) 670 30 El. paštas: novelskaite@ktl.mii.lt Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: g. purvaneckiene@lzvk.ltStraipsnyje analizuojamos moterų ir vyrų mokslinės karjeros pokyčių tendencijos Lietuvoje ir Suomijoje. Statistinė analizė atliekama trimis lygmenimis: doktorantūros, mokslinės veiklos ir akademinės hierarchijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad abiejose šalyse vyksta mokslo bendruomenės feminizacija. XXI a. pradžioje Lietuvoje moterys aktyviau įsitraukė į mokslo bendruomenę nei Suomijoje. Tačiau aukščiausiais akademinės hierarchijos lygmenimis moterims geriau atstovaujama Suomijoje. Tikėtina, kad šiuos pokyčius ir skirtumus tarp šalių lemia skirtingos priežastys: aktyvi lyčių lygybės moksle diegimo politika Suomijoje ir mokslo karjeros patrauklumo sumažėjimas (ir vyrų pasitraukimas iš mokslo sektoriaus) Lietuvoje.
Highlights
The paper is devoted for comparative analysis of women's and men
also both countries belong to the one geographical region
The comparison is trying to answer a question about effect of focused gender equality policy
Summary
Straipsnyje analizuojamos moterų ir vyrų mokslinės karjeros pokyčių tendencijos Lietuvoje ir Suomijoje. Kad šiuos pokyčius ir skirtumus tarp šalių lemia skirtingos priežastys: aktyvi lyčių lygybės moksle diegimo politika Suomijoje ir mokslo karjeros patrauklumo sumažėjimas (ir vyrų pasitraukimas iš mokslo sektoriaus) Lietuvoje. Nors kol kas vis dar fragmentiškų, tyrimų rezultatai verčia Lietuvos švietimo sistemą apibūdinti kaip teikiančią per mažai dėmesio socialiniams lyčių skirtumams. Tačiau nagrinėjant Lietuvos švietimo ir mokslo politiką lyčių aspektu būtų svarbus geografiškai artimų (Baltijos jūros regiono), bet sociopolitiškai visiškai skirtingų (posovietinės ir Šiaurės) šalių palyginimas. Šio straipsnio kontekste ypač svarbu yra tai, kad nacionalinės iniciatyvos, nukreiptos į lyčių lygybės užtikrinimą moksle, Suomijoje pradėtos plėtoti 1980-ųjų pradžioje Lietuvoje kol kas atlikti tik pirmieji socialinių lyties aspektų moksle tyrimai, bet jie jau spėjo sukelti visuomenės susidomėjimą bei atsispindėjo mokslo ir švietimo politikoje Taigi šio straipsnio tikslas – palyginti moterų (ir vyrų) įsitraukimo į Lietuvos ir Suomijos mokslo bendruomenes ypatumus ir, papildžius bei praplėtus turimų žinių apie analizuojamą reiškinį apimtis, įvertinti Lietuvos situaciją
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
