Abstract
Straipsnyje tiriamas rūpesčio kitu konceptas, kartu parodant, kad supratimas, kokie poreikiai ir kieno teisės yra verti dėmesio, priklauso nuo kultūrinės terpės. „Kitas“ šiame straipsnyje suprantamas iš pačios plačiausios perspektyvos, kuri apima ne tik žmonės, bet ir gyvūnus, taip pat kitus biotos dalyvius. Atsiremiant į rūpesčio etikos teorijas išryškinama, kaip emocinė dimensija ir dėmesys egzistuojančioms rūpesčio kitais praktikoms gali praturtinti tradicinę bioetinę perspektyvą, išplečiant jos ribas tiek, kad ji apimtų visus žalą galinčius patirti gyvus organizmus. Tvirtinama, kad pagarbus rūpestis gyvūnais ir mus supančia aplinka yra įprotis, ne tik ugdomas nuo vaikystės, bet ir atitinkantis konkrečioje kultūroje egzistuojančias vertybes. Remiantis žymiausiomis aplinkosaugos ir gyvūnų etikos teorijomis atskleidžiama, kaip kinta vertybinis požiūris į gyvūnus bei aplinką. Šis kismas gali būti iliustruotas B. Rollino teiginiu, kad nėra jokio moraliai reikšmingo žmonių ir gyvūnų skirtumo, kuriuo remiantis gyvūnai negalėtų būti įtraukiami į etinio rūpesčio lauką. Straipsnyje siūloma moralės sferą bioetikoje išplėsti remiantis N. Noddings pasiūlytu rūpesčio konceptu, taip į šią sferą įtraukiant ne tik nežmogiškuosius gyvūnus, bet ir visą mūsų aplinką.
Highlights
Toks troškimas atsakyti – rūpintis yra moralės pamatas ir žmogiškųjų būtybių bendruomenėse (Noddings 2002: 189)
The Hearth and the Outskirts of the Moral Domain: from Bioethics TO ANIMAL RIGHTS
Summary
Remiantis žymiausiomis aplinkosaugos ir gyvūnų etikos teorijomis atskleidžiama, kaip kinta vertybinis požiūris į gyvūnus bei aplinką. Kad aiškaus metodologinio pagrindo, nurodančio, kaip santykis tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkos galėtų būti analizuojamas remiantis viena moralės teorija, iki šiol nėra pasiūlyta. Kaip feministinės etikos, perspektyva aplinkosaugos ir gyvūnų teisių diskursams gali būti pravarti tuo, kad į čia kylančias problemas žvelgiama platesniame diskriminacinio ir eksploatacinio mąstymo kontekste, yra užklausiamos fundamentalios žmogiškosios psichologijos nuostatos. Rūpesčio etikos taikymo galimybės kalbant apie gyvūnus ir jų teises yra analizuotas tokių autorių kaip J. Nors šis požiūris sulaukė nemažai kritikos (Witoszek 1997; Plumwood 2000; Warren 1999; Guha 1999), tačiau ne taip seniai Warwickas Foxas (2006) pasiūlė naują teoriją, pabrėžiančią reliacinio individo ir rūpesčio koncepto svarbą formuojant naują aplinkosaugos etikos paradigmą. Toks troškimas atsakyti (desire to respond) – rūpintis yra moralės pamatas ir žmogiškųjų būtybių bendruomenėse (Noddings 2002: 189)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
