Abstract
Straipsnis nagrinėja moralinės legitimacijos teorijų sąveiką su komunikacinio veiksmo, poelgio ir derybų koncepcijomis, atsižvelgiant į klasikinių racionalumo idealų kritiką ir Habermaso silpnąją transcendentalinės pragmatikos nuostatą. Straipsnio tikslas yra parodyti moralinės legitimacijos, jos procedūrų epistemologinės apklausos svarbą šiuolaikinei įvairovės visuomenei. Legitimacijos tema nagrinėjama atsižvelgiant į Weberio, Arendt ir Habermaso samprotavimus. Straipsnis papildo moralinio komunikacinio veiksmo ir normatyvumo teorijas moralinio laikiškumo, pasaulio įvykio ir poelgio sampratomis ir teigia: kritinės teorijos požiūriu moralinė legitimacija remiasi galimai universaliomis komunikacinio veiksmo, derybų ir pakankamumo idėjomis, kurios priklauso nuo politinio daugialypumų proceso. Straipsnyje pateikiami argumentai, susiję komunikacine kritika: autoriteto ir statuso, institucinės subordinacijos, klasikinių racionalumo idealų, etinio reliatyvizmo, bei kalbama apie pasitikėjimo kaupimą, vertybių derinimą ir konkurenciją. Straipsnio argumentai dėstomi atsižvelgiant į daugialypumų vienovės dinamiką, į pasaulio civilizacinės ir kultūrinės įvairovės plėtrą ir augančią asmens ir grupių dinamikos reikšmę. Nuosekliai atsisakoma pamatiškumo idėjos ją pakeičiant pakankamos legitimacijos, atviros politikos ir derybų statuso sampratomis bei jas aiškinant.
Highlights
The aim of the paper is to show the importance of epistemological interpellation of moral legitimation
Ideas and conflicts of legitimation are analysed with regard to considerations
The paper supplements the theory of communicative action and discourse
Summary
Straipsnis nagrinėja moralinės legitimacijos teorijų sąveiką su komunikacinio veiksmo, poelgio ir derybų koncepcijomis, atsižvelgiant į klasikinių racionalumo idealų kritiką ir Habermaso silpnąją transcendentalinės pragmatikos nuostatą. Legitimacijos tema nagrinėjama atsižvelgiant į Weberio, Arendt ir Habermaso samprotavimus. Straipsnis papildo moralinio komunikacinio veiksmo ir normatyvumo teorijas moralinio laikiškumo, pasaulio įvykio ir poelgio sampratomis ir teigia: kritinės teorijos požiūriu moralinė legitimacija remiasi galimai universaliomis komunikacinio veiksmo, derybų ir pakankamumo idėjomis, kurios priklauso nuo politinio daugialypumų proceso. Straipsnyje pateikiami argumentai, susiję komunikacine kritika: autoriteto ir statuso, institucinės subordinacijos, klasikinių racionalumo idealų, etinio reliatyvizmo, bei kalbama apie pasitikėjimo kaupimą, vertybių derinimą ir konkurenciją. Straipsnio argumentai dėstomi atsižvelgiant į daugialypumų vienovės dinamiką, į pasaulio civilizacinės ir kultūrinės įvairovės plėtrą ir augančią asmens ir grupių dinamikos reikšmę. Nuosekliai atsisakoma pamatiškumo idėjos ją pakeičiant pakankamos legitimacijos, atviros politikos ir derybų statuso sampratomis bei jas aiškinant. Pagrindiniai žodžiai: moralinė legitimacija, pakankama legitimacija, komunikacinis veiksmas, derybos, poelgis, pasaulio įvykis, daugialypumai, Weberis, Arendt, Habermasas
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
