Abstract
Santrauka Gelžbetonio kaip kokybinio architektūrinės minties suolio kaltininko dviprasmiskumas pokarinėje modernistinės architektūros raidoje ypac matomas is kontraversiskų sios medžiagos naudojimo krypcių ir mastų: nuo industrializuotos masinės surenkamų gelžbetoninių stambiaplokscių namų statybos kaip grynojo pragmatiskumo iki pavienių isskirtinės plastikos monolitinio gelžbetonio architektūros pavyzdžių kaip idėjos skleidėjų. Būtent monolitinio gelžbetonio technologijos idėjiskumo ir pragmatiskumo santykis straipsnyje ir nagrinėjamas, sį klausimą perkėlus į Vilniaus gyvenamosios statybos kontekstus. Monolitinio gelžbetonio gyvenamieji namai, pastatyti naudojant savo laiku inovatyvią ir eksperimentine technologiją, pasirinkti dėl palyginti nedidelio jų įgyvendinimo masto ir dėl to, kad sis eksperimentas tetruko ne visus porą paskutinių sovietinės eros, kurios pabaiga žymi ir sio fenomeno nutrūkimą, desimtmecių. Tekste siekiama atsakyti, kokie pragmatiniai ir idėjiniai postūmiai lėmė sios technologijos p...
Highlights
Monolitinio gelžbetonio statybos technologija visuomeniniams pastatams nebuvo taikyta plačiai dėl nesukurtos lanksčios klojinių sistemos
Kuoti mišrių struktūrų daugiabučiai namai – svarbiausias monolitinio gelžbetonio eksperimentas nemažai urbanistinių ir architektūrinių naujovių sujungusiame Pašilaičių IV mikrorajone
Research interests: contemporary heritage, modernisation, modernist architecture, Soviet residential districts
Summary
Lietuvoje gelžbetonio technologija pradėta taikyti panašiu metu kaip ir likusioje Europoje, pradžioje ryškiausi taikymo pavyzdžiai – bažnyčios (Soboro (dabar Įgulos bažnyčios)) kupolas (1895 m.) (Jankevičienė et al 1991: 188–189), Kupiškio bažnyčios perdanga (1909 m., architektas Kazimieras Vasiliauskas) ir kt. Monolitinio gelžbetonio statybos technologija visuomeniniams pastatams nebuvo taikyta plačiai dėl nesukurtos lanksčios klojinių sistemos. Tuometine ideologija ir gyvenimo būdu priverstinai tapusio stambiaplokščių namų konstrukcijos pritaikymo aukštybiniams (nuo 12 aukštų) atsisakyta dėl ribotų architek-. Todėl kaip alternatyva pasirinkta monolitinio gelžbetonio pastatų kryptis, juolab kad tuo metu įmanoma modulinė perstatomų klojinių sistema labiausia tiko daugiabučio namo, kurio pagrindinis struktūrinis elementas – butas – vertikaliai kartojamas keliolika kartų (skirtingai nuo visuomeninių pastatų, kuriuose dominavo horizontalioji plėtra), tipologijai, todėl monolitinio gelžbetonio konstrukcijos plačiausiai naudotos daugiabučių gyvenamųjų rajonų statybai. Kūrybinis kelias turės būti kūrybinis, einąs per mokslininkų darbo stalą, projektuotojų brėžinius ir statybvietę“ (Ruseckas 1987: 3)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
