Abstract
Straipsnyje keliama mokymosi kokybės tobulinimo pedagoginėmis priemonėmis problema. Aptariama, kokį poveikį mokymosi kokybei daro mokinio ir mokytojo asmeninių galių lygis, jų susipynimas, suponuojantis kitų galimų priemonių efektyvų naudojimą ir naujų kūrimą. Analizuojama, kaip mokytojo asmeninis potencialas skleidžiasi daugiausia pripažintomis „priemonėmis“: pedagogine galia, pedagogine meile, humoru, taktu ir optimizmu. Straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros analize, patirtimi, tyrimais.
Highlights
The quality of learning is linked with authentic meaningful learning based on experience and on subordination of physical, psychical and spiritual powers
A teacher presupposes a transition from educational technology to a learner as a subject and empowers his or her intellectual, emotional and practical activity
Pedagogical interaction is founded on peda gogical power, pedagogical love, pedagogical hu mour, tact and optimism, which are referred to as teacher’s personal aids and serve as mediators bet ween the familiar reality and a learner
Summary
Straipsnyje keliama mokymosi kokybės tobulinimo pedagoginėmis priemonėmis problema. Aptariama, kokį poveikį mokymosi kokybei daro mokinio ir mokytojo asmeninių galių lygis, jų susipynimas, suponuojantis kitų galimų priemonių efektyvų naudojimą ir naujų kūrimą. Jos randasi iš pedagogikos mokslo objekto, žmogaus ugdymo(si) specifikos, nes ir ugdytojas, ir ugdytinis yra savavaldžios sistemos, todėl pozityvūs pokyčiai grindžiami sąveika. Kai mokymosi kokybė saistoma tik su pedagogo ar tik su mokinio veikla, ar kai, vystantis informacinėms komunikacinėms technologijoms, jos laikomos panacėja, sprendžiant pedagogines problemas, juolab kad mokymosi priemonių gausa ir įvairovė vis dažniau gali patenkinti daugumos lūkesčius. Yra daug pedagoginiu aspektu kontroversiškų priemonių naudojimo niuansų, pavyzdžiui, kai tas pačias priemones naudoja skirtingi pedagogai ar net tas pats pedagogas skirtingomis situacijomis ir gauna skirtingus rezultatus, kai susitelkiama į vienų ar kitų priemonių sureikšminimą – paneigimą, kai mokymosi priemonių dėka gaunamas greitas, bet paviršutiniškas supratimas, ir kt., nes priemonė pati savaime neužtikrina mokymosi kokybės. Todėl šio straipsnio problema yra ieškoti giluminių veiksnių, kurie leistų pedagogui efektyviai naudoti priemones ir suponuotų jo paties kaip tarpininko, „priemonės“ vaidmenį mokymo(si) procese. Tyrimo metodai: sisteminė, analitinė ir lyginamoji mokslinės literatūros analizė, teorinis modeliavimas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
