Abstract
Straipsnyje apžvelgiamos šiuolaikinės mokytojų rengimo problemos pasaulyje ir Lietuvoje. Lyginamuoju aspektu nagrinėjama, aktua/izuojama XX a. pradžios „aktyviosios mokyklos" teorija ir praktinė patirtis, reikšminga rengiant būsimuosius mokytojus. Detaliai analizuojami naujųjų mokyklų ugdymo turinio mokymo organizavimo, pedagoginio bendravimo, mokinių savivaldos ir kiti klausimai, mokytojų rengimo modeliai.
Highlights
Kaip ir visame pasaulyje, moky tojų rengimas buvo ir yra nuolatinių diskusijų objektas
Šal kauskis, kaip ir „aktyviosios mokyklos" atsto vai, daug dėmesio skyrė ne tik mokytojo rengimui, bet ir jo asmenybei: „kaip auklėto jas (o auklėtoju jam visada tenka būti), moky tojas turi būti pilnutinė asmenybė, tvirto bū do, plačių interesų, entuziastingai siekianti aukštųjų idealų ir žmogiškųjų vertybių" (p. 360)
9. Analizuojant naujosios mokyklos mokytojų rengimo modelį, pažymėtina, kad jis neįspraudžiamas į vienos sistemos rėmus, laikomasi tik bendrų „naujojo ugdymo" principų
Summary
4. Pateikti „aktyviosios mokyklos" moky tojų rengimo modelį. St. Šal kauskis, kaip ir „aktyviosios mokyklos" atsto vai, daug dėmesio skyrė ne tik mokytojo rengimui, bet ir jo asmenybei: „kaip auklėto jas (o auklėtoju jam visada tenka būti), moky tojas turi būti pilnutinė asmenybė, tvirto bū do, plačių interesų, entuziastingai siekianti aukštųjų idealų ir žmogiškųjų vertybių" Jog būsimiems mokytojams būtina dėstyti būtent mokymo teoriją, ne tik pedagoginę psicholo giją, būtina mokyti spręsti problemas, suvok ti, kad mokymas - tai mokytojų ir mokinių sąveika, o ne vienos krypties procesas, - šiuo atveju „aktyviosios mokyklos" indėlis ypač ženklus ir aktualus, rengiant mokytojus.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
