Mokymo individualizavimas JAV

Stasė Valatkienė

doi:10.15388/actpaed.1993.02.9369

Abstract

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje imta ieškoti efektyvesnių mokymo organizavimo formų ir metodų, kurie leistų atsižvelgti į vaikų individualias savybes: į veiklos tempą, interesus, polinkius, poreikius, gabumus, motyvaciją ir t.t. Ypač ryškūs mokymo individualizavimo poslinkiai pastebimi JAV pedagogikoje ir mokyklos praktikoje. Jau ankstyvieji progresyvistai ( F.Parkeris, P.Searchas) ne tik kritikavo masinį, standartizuotą mokymą, bet ir daug dėmesio skyrė individualaus priėjimo principui, ieškojo metodų ne tik individualybei pažinti, bet ir ją aktyvinti mokymo procese. Ankstyvųjų progresyvistų patirtį, jų idėjas teoriškai apibendrino J. Dewey, kuris pragmatinės filosofijos ir psichologijos pagrindu sukūrė naują pedagogikos teoriją, tapusią kitų mokymo sistemų, plėtojančių mokymo individualizavimo, diferencijavimo, aktyvizavimo idėjas, pagrindu. Šios sistemos naudojo įvairias individualizavimo formas: paliekant klases ir sudarant homogenines grupes tam tikram laikui ir tik iš kai kurių dalykų; individualizuojant mokymą pagal darbo tempą (Daltono planas), pagal mokymo medžiagą (Vinetkos planas); mokymo užduotis individualizuojant heterogeninės klasės viduje ir t.t.

Highlights

XIX a. pabaigoje - _xx a. pradžioje, keičiantis požiūriui j vaiką, jo psicho logiją, į mokymo turinį bei jo organizavimą, vis labiau akcentuojamas priešta ravimas tarp mokymo organizavimo grupinių formų ir individualaus žinių įsisavinimo pobūdžio
Pir miausia šios sąlygos susietos su ypač dideliais reikalavimai!' mokytojui, kuris turi visapusišk pažinti mokinį, gerai suvokti jo individualias ir amžiaus ypaty bes, mokėti pats ir mokyti mokinį tinkamai naudotis visais galimais mokymo ir mokymosi metodais, būdais, priemonėmis, sugebėti išsiaiškinti kiekvieno sunkumų priežastis, potencialias jo galimybes, intelekto lygį, darbingumą, nu matyti konstruktyvių veiksmų programą; žinoti kiekvieno mokymosi greitį, darbo tere.'ą, t.y. ar užduotį gali įvykdyti greitai, lengvai, be didelio vargo, ar lėtai, sunkiai, greitai pavargdamas - žinoti, kuo kiekvienas skiriasi nuo kitų
Taigi mokymo individualizavimas JAV praėjo ilgą savo raidos kelią (be veik 100 metų laikotarpi), buvo ir yra naudojamos įvairios jo formos: išliekant ldasėms ir sudarant homogenines gru pes tam tikram apibrėžtam laikui ir tik iš kai kurių dalykų; dažniausiai indi·:idualizuojamas mokymas pagal darbo !empą (Daltono planas); pagal mokymo medžiagą (Vinetkos planas); moky mo užduočių individualizavimas heterogeninės klasės viduje

Summary

Introduction

XIX a. pabaigoje - _xx a. pradžioje, keičiantis požiūriui j vaiką, jo psicho logiją, į mokymo turinį bei jo organizavimą, vis labiau akcentuojamas priešta ravimas tarp mokymo organizavimo grupinių formų ir individualaus žinių įsisavinimo pobūdžio. Bend ras ir svarbiausias šiq pedagoginių srovių principas - vaikas gerai įsisąmonina tik tas žinias, kurių pats savarankiškai siekia, o sėkmingo mokymo pagrindinė sąlyga - individualaus priėjimo principas, kuris reiškia pedagoginį poveikį, at sižvelgiant į vaiko amžiaus bei individualius skirtumus, - jo išsivystymo, moks lumo lygį, mąstymo stilių, atminties specifiką, dėmesio apimti, pastovumą, įsiminimo tikslumą, individualų veiklos stilių, žinių įsisavinimo greitį, darbo tempą ir kt.

Results

Conclusion