Ūminiu galvos smegenų infarktu sergančių ir intravenine trombolize gydytų pacientų savarankiškumui įtakos turintys veiksniai

Abstract

Darbo tikslas buvo nustatyti ūminiu galvos smegenų infarktu sergančių ir intravenine trombolize gydytų pacientų savarankiškumui įtakos turinčius veiksnius. Retrogradiškai analizuoti 64 pacientų, gydytų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2005- 2014 m. laikotarpiu, ligos istorijų duomenys. Insulto sunkumas ūmioje stadijoje vertintas pagal NIH insulto skalę (NIHSS), o savarankiškumas po trijų mėnesių nuo ligos pradžios – pagal modifikuotą Rankin`o skalę. Duomenys buvo analizuojami statistinio paketo (SPSS) 17.0 versija. Tyrimas parodė, kad tarp pacientų grupių, kuriems intraveninė trombolizė atlikta iki 180 min. ir per 181–270 min. laikotarpį nuo insulto pradžios, vertinant jų pradinį neurologinį deficitą atvykimo į stacionarą metu ir funkcinį priklausomumą po 3 mėnesių, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta, atitinkamai p=0,283 ir p=0,445. Laikotarpis nuo hospitalizacijos iki intraveninės trombolizės pradžios (min.) tarp vyrų ir moterų skyrėsi reikšmingai – vyrai 90,30±29,64 min., moterys 119,38±40,11 min. (p=0,006), o nuo susirgimo iki intraveninės trombolizės pradžios – nereikšmingai (p=0,372). Lyginant funkcinio savarankiškumo skirtumus tarp lyčių pagal modifikuotą Rankin`o skalę, nustatytas reikšmingai didesnis funkciškai savarankiškų vyrų skaičius, atitinkamai 23(88,5%) vyrai ir 6(46,2%) moterys (p=0,008). Be to, analizuojant tiriamuosius pagal skirtingas amžiaus grupes, ≤65 m. ir >65 m., nustatytas reikšmingai didesnis trijų mėnesių mirštamumas vyresniųjų grupėje (p=0,012). Tyrimo analizė parodė, kad ligonių savarankiškumą reikšmingai veikė tik pradinis neurologinis deficitas (insulto sunkumas) susirgimo pradžioje, kuris funkciškai priklausomų grupėje nustatytas 14,8±3,9 balų, o savarankiškų 11,8±4,1 balų (p=0,027). Remiantis tyrimo rezultatais padaryta išvada, kad pacientų, gydytų intravenine trombolize, savarankiškumas buvo reikšmingai sąlygojamas pradinio neurologinio deficito. Lyginant su moterimis, vyrų funkcinis savarankiškumas po 3 mėnesių nustatytas reikšmingai didesnis. Būtina sumažinti laikotarpį nuo pirmųjų insulto simptomų iki gydymo intravenine trombolize taikymo pradžios.