Abstract
Straipsnis skiriamas metaetikos kritikai. Tai bandymas pagilinti Ronaldo Dworkino kritiką, kuri kai kuriais atžvilgiais yra ribota ir nenuosekli. Šis autorius mano, kad metaetika yra tam tikras etikos variantas, tačiau neatskleidžia jos turinio. Dworkinas teisus sakydamas, kad metaetiką formuoja Apšvietos epistemologinės prielaidos, tačiau jis nemato, kad už to stovi ir romantizmas. Metaetika gali būti aiškinama kaip romantinio mąstymo forma. Pagal nusistovėjusį požiūrį, ši disciplina dažniausiai siejama su Apšvieta. Straipsnio tikslas – įrodyti romantiškas metaetinio mąstymo prielaidas.Metaethics as a Form of RomanticismAlvydas Jokubaitis SummaryThis paper presents a critique of metaethics. It is an attempt at deepening the critique proposed by Ronald Dworkin, which is in some respects limited and inconsistent. Dworkin is right in saying that metaethics is based on the epistemological premises of the Enlightenment, but it has to be pointed out that he overlooks the influence of Romanticism. Metaethics can be understood as a form of romantic thinking. There is a widespread consensus according to which this discipline is linked with the ideas of the Enlightenment. The aim of this paper is to prove that metaethics is based on premises which are romantic.Philosophers doing metaethics cut off all links between established concepts, revolt against common sense, retreat into a realm of ideas, strive for novelties and originality, get lost between incompatible viewpoints and antinomies. They want to find something new and unexpected behind daily phenomena. Works of metaethics are different from impressionistic pieces of art, but their guiding attitude is the same. The main difference is that the artists do not deny their relationship with Romanticism, whereas philosophers doing metaethics never openly talk of such relations. Metaethics is a disguised form of Romanticism. The principle that Carl Schmitt called “subjectified occasionalism” is operational in both cases.
Highlights
Philosophers doing metaethics cut off all links between established concepts, revolt against common sense, retreat into a realm of ideas, strive for novelties and originality, get lost between incompatible viewpoints and antinomies
This paper presents a critique of metaethics
The aim of this paper is to prove that metaethics is based on premises which are romantic
Summary
Kad metaetika yra tam tikras etikos variantas, tačiau neatskleidžia jos turinio. Straipsnio tikslas – įrodyti, kad anglosaksų metaetika yra romantizmo forma. Kad moralės sudvejinimas yra būtina jos pažinimo sąlyga. Ką jis po ilgesnių ar trumpesnių apmąstymų vadina moralės tiesa, ir yra tiesa, paskutinė instancija, nors aplinkiniai dėl to gali turėti didelių abejonių. Kad anglosaksų metaetika yra Apšvietos filosofinės tradicijos tęsinys. Atskiri metaetikai gali būti tradicinės etikos ar „paprasto požiūrio“ šalininkai, tačiau pažvelgus į metaetinių tyrinėjimų visumą matyti, kad šią discipliną valdo Paulo Feyerabendo išpopuliarintas anything goes principas. Vienose Justice for Hedghogs vietose sakoma, kad metaetika yra klaida, nes pasidavė mokslinio mąstymo standartams (Dworkin 2011: 417–419). Mokslinis pasaulio supratimas gali formuoti ne tik metaetiką, bet ir tai, ką Dworkinas vadina „paprastu požiūriu“. Dworkino požiūrio nenuoseklumas – su mokslu ir prieš jį – skatina ieškoti metaetikos šaltinių, nurodančių ne tik į Apšvietą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
