Abstract
Nemažai pastarojo dešimtmečio akademinio diskurso tyrinėjimų orientuojasi į tarpasmeninės kalbos funkcijos ir metadiskurso analizę. Nustatyta, jog tarpasmeninių rašytojo ir skaitytojo santykių pobūdis bei metadiskurso strategijų vartojimas akademiniuose tekstuose gerokai varijuoja dėl kultūrinio-kalbinio konteksto, disciplinos ir žanro ypatumų. Mokslinis straipsnis yra bene dažniausiai tyrinėjamas akademinis žanras, o kitiems žanrams skiriama mažiau dėmesio. Šiame straipsnyje analizuojama tarpasmeninė kalbos funkcija magistro darbo (MA thesis) žanre. Lyginamos metadiskurso strategijos tekstuose, sukurtuose skirtinguose edukaciniuose kontekstuose – Anglijos ir Lietuvos universitetuose. Tyrimo tikslais sukaupti du tekstynai: 20 gimtakalbių ir 20 negimtakalbių (lietuvių) studentų darbų anglų kalba iš kalbotyros srities. Nustatyta, jog MA darbuose gausiai vartojamas tekstą organizuojantismetadiskursas, saikingai – į diskurso dalyvius orientuotas metadiskursas, retai – vertinamasismetadiskursas. Gretinamoji analizė parodė, jog metadiskurso žymenų santykinis dažnumas yra gana panašus gimtakalbių ir negimtakalbių tekstuose. Tačiau pastebėta, jog skiriasi tam tikrų mažesnių, specifinių kategorijų vartojimas: negimtakalbiai (lietuviai) studentai vartoja daug daugiau teksto jungtukų ir daug mažiau endoforinių, į skaitytoją orientuotų beivertinamųjų žymenų. Straipsnyje taip pat aptariama edukacinių institucijų tradicijų bei individualaus rašymo stiliaus svarba kuriant tarpasmeninius rašytojo ir skaitytojo santykius akademiniame diskurse.
Highlights
Recent investigations of academic discourse have revealed considerable variations in the interpersonal uses of language: academic texts representing different genres, disciplines and languages/cultures show differences in the ways writers create interaction in text
We can see that the MA Thesis genre is characterized by highly extensive use of textoriented metadiscourse (184.52), rather limited use of participant-oriented metadiscourse (23.60), and quite sparse use of evaluative metadiscourse (8.79)
Institutional and individual differences Alongside with linguistic-cultural differences, the analysis has revealed differences in the institutional practices in creating academic discourse: Master’s theses in Linguistics from different universities within the same culture/country may show different patterns in the use of metadiscourse
Summary
Recent investigations of academic discourse have revealed considerable variations in the interpersonal uses of language: academic texts representing different genres, disciplines and languages/cultures show differences in the ways writers create interaction in text. Studies of English native (L1) and non-native/interlanguage (L2) texts have shown variability in the use of interpersonal strategies. This paper focuses on the Master’s Thesis genre in the discipline of Linguistics in different cultural/educational contexts: British and Lithuanian universities. It describes patterns of metadiscourse in the MA thesis genre; it compares metadiscourse strategies in English texts by L1 and L2 writers; it considers the role of institutional practices and individual writer style in the way writers manage their discourse. Some scholars (Mauranen 1993, 2008) have used the terms ‘text reflexivity’ or ‘discourse reflexivity’ to refer to metadiscoursal uses of language
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
