Abstract
“Varpas” is the newspaper, published in the years 1889–1905 in the Prussian Lithuania (Lithuania Minor). It was intended for people from the Lithuania Major belonging to the Tsarist Russia at that time, where the Lithuanian language press in Latin letters was prohibited by the Empire government in 1864–1904. The main goals of the article are: (a) to highlight the culture movement aspirations of Martynas Jankus as the most representative figure of Prussian Lithuanians (lietuvininkai), as well as other lietuvininkai culture movement members; (b) to analyse the most important national actualities in Prussian Lithuania at that time; and (c) to introduce the opinion about lietuvininkai way of living to the Lithuania Major people. All this is made on the basis of materials from the “Varpas” publications. Such analysis is possible because of the fact that we can find important Lithuanian culture figures such as Martynas Jankus, Morta Zauniūtė, Jurgis Lapinas, etc. among the “Varpas” editors. The problems of the Lithuanian culture situation in Prussian Lithuania were also pointed by outstanding Lithuania Major culture workers, such as Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, etc.The theme is new and actual for the following reasons. In spite of rather wide research studies on the nationalist movement by Vincas Kudirka, reflected from “Varpas” social and national aspirations, our historians still didn’t pay actual attention to the same activities by Martynas Jankus in Lithuanian historiography. We can define some actual and predominant themes in “Varpas” publications: (a) local nationality situation and the problem of lietuvininkai denationalization; (b) the decreasing number of local Lithuanian-speaking people; (c) cultural and political activities of lietuvininkai; and (d) national collaboration and contacts between Lithuanians from Prussian Lithuania and Lithuania Major, including obstruction aspects here.The analysis of actual texts allowed us the following conclusion. Lithuanians in Lithuania Major understood the Lithuanian culture societies in Prussian Lithuania as an appropriate possibility to realize their own national and political aspirations. Anyway, the integration process of all people from both Lithuanias, separated historically by the Nemunas river at that time, was very problematic because of a different political, confessional and cultural situation in the period of the end of the 19th–beginning of 20th Centuries here. The ideas of joint Lithuanian culture movement were first pointed by the most active lietuvininkai culture figures, including Martynas Jankus. On the other hand, the main part of common lietuvininkai people were defined locally by a conservative understanding of their living area, determined by different political, cultural and economic life experience as compared with the situation in Lithuania Major.
Highlights
Laikraščio puslapiuose yra lyginama švietimo situacija to meto Didžiojoje ir Prūsų Lietuvoje, teigiama, kad Didžiosios Lietuvos jaunimui mokyklose reikia gerti maskoliszką dvasę ir maskoliszko tikėjimo mokslą, kad jie neturi valios net lietuviškai galvoti, o Prūsų lietuviai nemato tokių baisumų [38], jie gali išsilavinimą įgyti gimnazijose bei universitete, dėl ju apygardu yra Prusuose universitetas Karaliaucziuje [1], tačiau perėję augsztesnes szuiles lietuvininkai su savo vaikais jau kalbėdavo vokiškai ir tuosius butinai į Vokieczius paverczia [47]
Dovas Zaunius, birutininkas, politinių rinkimų draugijų vadovas, telkęs ir koordinavęs lietuvių rengimąsi Paryžiaus parodai 1900 m., buvo palankiai vertinamas Prūsų lietuvių, taip pat jį pažinojo ir kiti vyrai iš Didžiosios Lietuvos [69], nors nemaža dalis lietuvininkų manė, jog parodoje Prūsijos lietuviams būtų negarbė dalyvauti vadovaujant „žemaičiams“ [53, 52]
Summary
Straipsnyje remiantis „Varpe“ spausdintais tekstais atskleidžiamos Prūsų lietuvio (lietuvininko) Martyno Jankaus ir kitų lietuvininkų kultūrinio judėjimo dalyvių veiklos aspiracijos, analizuojamos svarbiausios to meto tautiškumo aktualijos Prūsų Lietuvoje, pateikiamas Didžiosios Lietuvos lietuvių požiūris į lietu vininkus. Kudirkos stojimo į lietuviškumo kelią iliustracija, tačiau akivaizdu, kad devynioliktajame, modernaus tautiškumo brendimo ir raiškos, amžiuje tokius emocinius išgyvenimus patyrė ne vienas tautinio, kultūrinio sąjūdžio priešakyje stojęs lietuvis Didžiojoje, lietuvininkas Prūsų Lietuvoje ar vokietis,. Jankaus ir Prūsų lietuvių kultūrinės, tautinės veiklos atspindžio laikraščio puslapiuose – tema iki šiol nėra sulaukusi deramo istorikų dėmesio. Darbo tikslą įgyvendinti bus siekiama analizuojant keletą dominuojančių „Varpo“ turinio tematikos potemių: tautiškumo situaciją ir lietuvininkų nutautėjimo problemą, lietuviškai kalbančių gyventojų skaičiaus mažėjimą, lietuvininkų kultūrinę ir politinę veiklą, Didžiosios ir Prūsų Lietuvos lietuvių bendradarbiavimą ir jo trukdžius
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.