Abstract

Straipsnis skirtas vienam svarbiausių materialistinio istorijos aiškinimo skyrių – teorijai apie ideologiją, kaip specifinę visuomeninės sąmonės formą. Ikimarksistinė filosofija, aiškindama visuomenę bei jos istoriją, rėmėsi atskiru individu, kuris, siekdamas patenkinti savo poreikius, užmezga ryšius su kitais individais. K. Marxas pirmasis sukritikavo tokią poziciją ir savo ekonominiuose tyrinėjimuose teigė, kad vadovaujantis šiuo požiūriu nebuvo galima sukurti visuomeninės būties ir ją atitinkančios visuomeninės sąmonės sąvokų. Metafizinis išorinio pasaulio atsispindėjimo žmogaus sąmonėje aiškinimas buvo vienas iš silpniausių ikimarksistinių materialistų teorijoje, dėl to materialistinės atspindžio sąvokos jie negalėjo pritaikyti viso sąmonės turinio analizei, įvairių jos formų tyrimui. Visuomeninės sąmonės, gamtos ir visuomenės mokslų ideologijos lyginamoji analizė atskleidžia ne tik šių objektyvios tikrovės dvasinio įsisavinimo formų skirtumus, bet ir jų vienybę, kurią sąlygoja mokslinės-filosofinės pasaulėžiūros galimybė materialistiškai aiškinti istoriją. Šią galimybę realizavo marksizmas, įrodęs, kad ji atsiranda ir vystosi socialistinėje ideologijoje.

Highlights

  • Vienas iš svarbiausių materialistinio istorijos aiškinimo skyrių yra teorija apie ideologiją, kaip specifinę visuomeninės sąmonės formą.

  • Patys žymiausi marksiimo pirmtakai nesugebėjo įžvelgti tokios le­ miamos dvasinio visuomenės gyvenimo aplinkybės, kaip visuomeninės būties atsispindėjimas žmonių sąmonėje.

  • Lkimarksistiniai materialistai atspindėjimo sąvoką taikė tik gnoseologijoje, turėdami galvoje visų pirma jutimišką gamtos objektų suvokimą.

Read more

Summary

Introduction

Vienas iš svarbiausių materialistinio istorijos aiškinimo skyrių yra teorija apie ideologiją, kaip specifinę visuomeninės sąmonės formą. Patys žymiausi marksiimo pirmtakai nesugebėjo įžvelgti tokios le­ miamos dvasinio visuomenės gyvenimo aplinkybės, kaip visuomeninės būties atsispindėjimas žmonių sąmonėje. Lkimarksistiniai materialistai atspindėjimo sąvoką taikė tik gnoseologijoje, turėdami galvoje visų pirma jutimišką gamtos objektų suvokimą. Pažinimo teorijoje jie tei­ singai pabrėždavo, kad tikru galima laikyti tik tokį vaizdinį, sąvoką, sprendimą, kuris atspindi objektyvią tikrovę.

Results
Conclusion

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.