Abstract

Three definitions of marginalia are distinguished: codicological, polygraphic, and “postmanufaturing”. Codicologically and polygraphically marginalia are defined as additional information records which appear during the book production process. Marginalia are texts and signs (and miniatures) of a functional nature, which are usually placed behind the main text of the book. The “postmanufacturing” attitude focuses on the marginalia which have an indefinite content and which appear in the process of book functioning in society. The development of marginalia scientific studies started at the beginning of the 19th century in Great Britain, meanwhile in Lithuania it started in the sixth decade of the 20th century. In the source studies, most has been achieved in the field of initial fixing. Information about marginalia was first recorded in card catalogues, later in old prints and electronic catalogues. Half of them are published as duplicates and facsimiles. Historically, three main marginalia research trends have formed: philological, historical and book science (perceiving book history as its part). Currently, the largest work in investigating marginalia is done by researchers from Great Britain, the USA and Russia. Marginalia are invoked in the investigation of polygraphy, codicology, reading history, book culture and book art. In Lithuania, more researches in history of reading, book culture, book art, records and sign history are conducted. Historiography development possibilities are intended for the research of library, bookbindery, book trade history and biographistic studies.

Highlights

  • Reikšminiaižodžiai: biografistika, istoriografija, knygos istorija, knygos kultūra, kodikologija, marginalija, rankraštinė knyga, paleografija, poligrafija, skaitymo istorija, šaltiniotyra, tipologija

  • Tai buvo atoliepis į Čikagos bibliofilų Caxtono klubo išleistą knygą Kitų žmonių knygos: asocia­ cijos ir naujos iš jų gimusios istorijos (Other People’s Books: Association Copies and the Stories They Tell, 2011)

  • Viena iš patogiausių tyrimų atspirties galimybių yra senųjų spaudinių telkinių marginalijų tyrimai

Read more

Summary

Tomas P etreikis

Straipsnyje nagrinėjama marginalijų samprata, apibrėžtis ir tyrimų istoriografija. Siekiama nustatyti marginalijų šaltiniotyrinės bazės susiformavimą ir vykdomų tyrimų kryptis. Johansonas suaktualino tik „pogamybinę“ marginalijų apibrėžtį, kuriai aktualūs knygos vartotojų įrašai, bet moksle yra įtvirtintos ir kodikologinė bei poligrafinė jų samprata. Ne išimtis yra ir marginalijų vietos paieškos tarp knygos istorijos šaltinių. Mokslininko klasifikacija pritaikyta prie kompleksinio knygotyros mokslo poreikių, kurie lemia ir knygos istorijos šaltinių bazės sampratą. Už šios sistemos ribų lieka disciplinos: 11) bib­liotekininkystės istorija, 12) rašto istorija ir 13) skaitymo istorija, kurios Vakarų knygos istoriografijoje yra neatsiejamos knygos istorijos dalys. Jei sąlyginai rašto istorija būtų priskirta prie gamy­ bos, o bibliotekininkystės ir skaitymo istorija – prie vartojimo, tai sistemą papildžius baigiamuoju vartojimo segmentu visos knygos istorijos disciplinos rastų tinkamą vietą sistemoje: leidyba – gamyba – repertuaras – platinimas – vartojimas. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) atskleisti marginalijų sampratą ir apibrėžtį, 2) nustatyti šaltiniotyrinės bazės susiformavimą ir 3) marginalines knygos istorijos tyrimų kryptis

Marginalijų samprata ir apibrėžtys
Marginalijų šaltiniotyrinės bazės susiformavimas
Marginalijų tyrimų kryptys
Publikuoti šaltiniai
Tomas P etreikis abstract
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call