Manifestation of Sport in Programmes of Political Parties of Lithuania Striving To Be Elected To the Parliament of the Republic Of Lithuania for the Term 2016–2020

Abstract

Tyrimo tikslas – išanalizuoti politinių partijų, pretenduojančių patekti į Lietuvos Respublikos Seimą 2016–2020 m. kadencijai, programose įrašytus šalies sporto sistemos funkcionavimą apibūdinančius (apibrėžiančius) teiginius, ištirti politinių partijų suinteresuotumą plėtoti sporto sistemą, įvertinti partijų programinių teiginių atliepimą visuomenės lūkesčiams, tarptautinėms direktyvoms. Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo taikomi empiriniai tyrimo metodai, kurie, remiantis Tidikio (2003) klasifikacija, įvardijami kaip dokumentų analizės ir turinio (kontent) analizės. Išanalizavus politinių partijų, siekiančių patekti į Seimą, programas paaiškėjo, kad teiginių apie sporto politiką kiekybė nesikeičia. Politinių partijų programose įrašyti sporto sistemos plėtojimo teiginiai suskirstyti į septynias grupes: švietimo per sportinę veiklą bendrojo ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatinimo, sporto infrastruktūros, sporto visiems, neįgaliųjų sporto, sporto finansavimo ir bendrąją. Didžiausia politinių partijų programose sporto politikos teiginių grupė – švietimo per sportinę veiklą bendrojo ugdymo įstaigose, beveik trečdalis teiginių. Visuomenės sveikatinimo per sportinę veiklą grupę sudaro ketvirtadalis teiginių. Sporto infrastruktūros plėtotę apibūdina 16 % visų partijų sporto politikos teiginių, sporto sistemos finansavimo valdymą – 13 % teiginių. Bendrieji sporto sistemos funkcionavimo teiginiai sudaro dešimtadalį, sportui visiems teiginiai – 4 %, neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto teiginiai – 2 % visų partijų sporto politikos teiginių. Labiausiai suinteresuotų plėtoti sportą partijų grupę sudaro Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija, labai suinteresuotų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, santykinai suinteresuotų – Lietuvos žaliųjų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, santykinai nesuinteresuotų – Tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, partija „Jaunoji Lietuva“, nesuinteresuotų – politinė partija „Lietuvos sąrašas“ ir Lietuvos centro partija. Geriausiai sporto politikos teiginius savo 2016 m. rinkimų į Seimą programose išreiškė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Geriausiai 2014 m. priimtos rezoliucijos „Dėl sporto politikos“ susitarimų laikėsi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija. Darbo partija pagal 2008 m. Seimo rinkimams parengtoje programoje išreikštus sporto politikos teiginius buvo priskirta prie labai suinteresuotų plėtoti sportą grupės. Ši partija inicijavo 2014 m. rezoliucijos „Dėl sporto politikos“ priėmimą. Labiausiai suprastėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programa. Ši politinė partija 2008 m. buvo labiausiai suinteresuota plėtoti sportą.