Abstract
Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti šiame straipsnyje, yra: ar ir kiek ES finansų krizės suvaldymas buvo (ne)legitimus? Analizei pasirinkta konkreti finansų krizės suvaldymo priemonė – finansinės paramos teikimas ES valstybėms. Straipsnyje analizuojamos septynios valstybės, kurios gavo finansinę paramą: Vengrija, Latvija, Rumunija, Airija, Ispanija, Portugalija ir Graikija. Tyrime iškeliamos dvi hipotezės: H(1): finansinės paramos teikimo priemonė ES valstybėms narėms buvo nelegitimi todėl, kad ES piliečiai neturėjo įtakos priimant sprendimus; H(2): finansinės paramos teikimo priemonė ES valstybėms narėms buvo nelegitimi todėl, kad nedavė teigiamų rezultatų. Analizei pasirinktas Fritzo W. Scharpfo demokratinio legitimumo vertinimo teorinis modelis. Remiantis šiuo modeliu, nagrinėjamos dvi politinio proceso dalys: sprendimų įeigos ir išeigos. Atliktas tyrimas paramos teikimo legitimumo įeigų dalyje leidžia patvirtinti hipotezę H(1) ir iš dalies paneigti hipotezę H(2).
Highlights
The main aim of this article is to evaluate the legitimacy of the EU financial crisis management
The key question of this analysis is this: Was the management of the EU financial crisis illegitimate in respect of the citizens? If yes, to what extent was it illegitimate? This analysis concentrates on one particular measure – financial assistance given to the EU member states
The states that are being analyzed in this thesis are the following: Hungary, Latvia, Romania, Ireland, Spain, Portugal and Greece
Summary
Demokratinis legitimumas pačia bendriausia prasme gali būti aiškinamas kaip daugumos piliečių palaikymas politiniam režimui ar sistemai. Y. sprendimus turi priimti piliečių renkamos ir jiems atskaitingos institucijos, kurios gali būti nubaustos arba apdovanotos rinkimų metu[4]. Anot šio autoriaus, yra legitimūs, jei tenkina demokratiškumo (įeigų) ir efektyvumo (išeigų) sąlygas[5]. W. Scharpfu, sprendimo įeigos yra legitimios tada, kai sprendimus priima piliečių rinkti atstovai arba institucijos, nes to-. Y. kiek įtakos priimant sprendimus turėjo piliečių rinktos ir jiems atskaitingos ES ir nacionalinio lygmens institucijos ir kaip krizės suvaldymas paveikė valstybių suverenitetus. Apibendrinant – tam tikri sprendimai yra legitimūs tada, kai sprendimų priėmimo procesas tenkina du esminius legitimumo kriterijus: 1) įeigų W. Scharpfo legitimumo apibrėžimas ir sukurtas modelis buvo pasirinktas šiame tyrime siekiant įvertinti finansų krizės ES suvaldymo priemonių legitimumą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
