Machiavelli’o Valdovas: dorybių galvosūkis

Mindaugas Stoškus

doi:10.15388/problemos.2018.0.0.11999

Abstract

[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian] The article deals with the attitude of Nicollo Machiavelli towards virtues and its political meaning explained in his famous work The Prince. Philosopher discusses the meaning of virtues in different stages of his reasoning. He makes partial conclusions at each stage and leads to the final conclusion, which states that virtues are harmful for the prince, while the deceptive appearance of virtues is most useful. The context of classical political philosophy allows to demonstrate that Machiavelli’s proposal to use deception of virtues equates to a perfect injustice. It can be concluded that Machiavelli breaks radically with the Platonic tradition of political philosophy and starts creating a new tradition on the grounds of ideas of ancient sophists about human nature and politics.

Highlights

Nicollò Machiavelli – neabejotinai vienas iškiliausių politinės filosofijos atstovų
Ar valdovui reikalingos dorybės? Kokios? Kodėl jos reikalingos arba kodėl nereikalingos? Mąstytojas tiesioginių ir aiškių atsakymų į šiuos klausimus nepateikia
Daugelis išsigalvojo respublikas ir valstybes, nei matytas, nei girdėtas tikrovėje; kadangi yra didžiulis skirtumas tarp to, kas dedasi pasaulyje, ir to, kaip turėtų būti, tad žmogus, priimantis norima už esama, veikiau rengia sau pražūtį, nei kuria savo gerovę

Summary

Introduction

Nicollò Machiavelli – neabejotinai vienas iškiliausių politinės filosofijos atstovų. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar jo įžvalgos kaitina intelektines aistras: tai akivaizdžiai įrodo nesilpstantis naujų knygų ir straipsnių apie Florencijos mąstytojo idėjas srautas. Šiame straipsnyje iš esmės sutinkama su Strausso nuostata, kad Machiavelli’o dorybių analizė yra svarbiausia Valdovo dalis, nes būtent joje išdėstytos reikšmingiausios ir radikaliausios Florencijos mąstytojo idėjos.

Results

Conclusion