Abstract

The article analyses the population ageing of Lithuania for almost a hundred years. The aim of the article is to evaluate the trends of population ageing of Lithuania and to analyse the preconditions and factors of the ageing trajectory fluctuation. Based on demographic development theories and methodological insights in the estimation of influence of different factors on the ageing trends, the fundamental and specific changes in the ageing of Lithuanian population are evaluated. The analysis relies on the official information of Lithuania and international population databases.

Highlights

  • Remiantis demografinės raidos ir demografinių procesų teorijomis, Lietuvos istorinio kelio perspektyvoje bus aptartos gyventojų amžiaus struktūrą formuojančių demografinių procesų ilgalaikės tendencijos ir jų poveikis populiacijos senėjimo tempams, tempų nenuoseklumams bei kai kurie išoriniai veiksniai, deformavę amžiaus struktūrą, populiacijos senėjimui suteikę specifinius požymius

  • LONG-LASTING TRAJECTORY OF POPULATION AGEING IN LITHUANIA: FUNDAMENTAL AND SPECIFIC FACTORS

Read more

Summary

Pagrindiniai populiacijos senėjimo demografiniai veiksniai: teorinės įžvalgos

Dažnai populiacijos senėjimas pirmiausia siejamas su ilgėjančia vidutine tikėtina gyvenimo trukme [3, 19, 26] ir, atitinkamai, su vis didesne kiekvienos kartos dalimi, sulaukiančia vis vyresnio amžiaus. Vis didesnei daliai kiekvienos kartos išgyvenant iki vis vyresnio amžiaus, mirtingumo mažėjimas tampa populiacijos senėjimo „varikliu“ – pradeda didėti pagyvenusiųjų dalis (26, 31, 38). Evoliuciniai mirtingumo ir gimstamumo pokyčiai mažėjimo linkme visuomenės modernizacijos procese nuosekliai keičia amžiaus struktūros modelius nuo jaunos populiacijos prie senos ir net labai senos, tačiau šių procesų raidos svyravimai specifiniais šalies raidos periodais gali sutrukdyti nuoseklią amžiaus struktūros kaitą ar net ją deformuoti [38], amžiaus struktūroje sukurdami „bangas“: „įdubas“ ir „pakilimus“. Nors metodologiškai atrodo galimi tokių amžiaus struktūrų kitimo ir senėjimo veiksnių indėlio vertinimai remiantis statistiniais duomenimis, demografiniais rodikliais ir formaliosios demografijos komponentų metodais, tačiau tam reikalingas pakankamai ilgo periodo, gerai organizuotas, tikslus informacinis pagrindas – ne mažiau kaip šimto metų trukmės – viso kartos gyvenimo kelio periodo (nuo kartos susiformavimo gimstant iki jos išnykimo) gimstamumo, mirtingumo ir migracijos duomenys. Todėl šiame straipsnyje bus remiamasi turimais gana fragmentiškais ir apytiksliais tolimesnės praeities ir detalesniais, patikimais pastarųjų kelių dešimtmečių statistiniais duomenimis

Lietuvos populiacijos kiekybinės dimensijos šimto metų periodu
Lietuvos populiacijos senėjimo veiksniai: ilgalaikė perspektyva
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call