Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas lobizmo teisinis reguliavimas ir institucionalizacija užsienio šalyse ir Lietuvoje. Teisėtas lobizmas vertinamas kaip skaidraus politinio proceso sąlyga ir reikšminga korupcijos prevencijos priemonė1. Remiantis užsienio šalių lobizmo teisinio reguliavimo patirtimi, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl teisėto lobizmo institutas yra neefektyvus arba neveikia Lietuvoje. Pagrindinės tiriamos problemos – teisinio reguliavimo netobulumas, politinės sistemos ir sprendimų priėmimo proceso specifika, sociokultūrinio konteksto bruožai, – kaip veiksniai, apsunkinantys teisėto lobizmo institucionalizaciją. Apibendrinti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad lobizmo institucionalizacija chaotiško pliuralizmo, sektorinio korporatyvizmo ir mutuojančio klientelizmo sąlygomis yra sudėtingas uždavinys, o sociokultūrinių veiksnių visuma teisės normas paprasčiausiai „atmeta“.

Highlights

  • The research is based on three assumptions: First: further development of legal regulation of lobbying is meagerly correlated to the realities of political processes and inconsistent, the decisions taken often lack genuine broad-based political will

  • Second: specific political processes derived from the Lithuanian political system do not offer equal conditions for the activities of interest groups, and that is an unfavorable factor for the institutionalization of lobbying

  • Civic society is weak in Lithuania, and many citizens know little about the importance of legal means aimed at influencing governmental institutions

Read more

Summary

Lobizmo teisinio reguliavimo problemos

Lietuvoje teisiškai sureguliuoti lobistinę veiklą pabandyta iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Vertinant Lobistinės veiklos įstatymo suderinamumą su kitais teisės aktais (įstatymais) ir atsižvelgiant į piliečių, organizuotų interesų ir informacijos poveikį teisėkūros procesui, pirmiausia reikėtų išskirti šiuos Lietuvos Respublikos įstatymus: Asociacijų įstatymą, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Peticijų įstatymą, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą, Referendumo įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą[15]. 17 Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai įstatymas: , 2011 03 12. Pirmiausia, todėl, kad nepaisoma esminio (efektyvumo) principo – neteisėtos poveikio teisėkūros procesui taktikos (būdai, priemonės) bei korupcijos prielaidos gali būti apribotos, jeigu bus sureguliuota ne tik lobistinės veiklos objektų, bet ir subjektų veikla. Kad savivaldos lygmeniu priimami viešojo administravimo sprendimai, kuriems interesų grupės daro įtaką, turėtų tapti teisiškai reguliuojamu lobistinės veiklos objektu

Lobizmas ir politinės sistemos funkcionalumo problemos
Sociokultūrinio konteksto ir lobizmo adekvatumo problemos
Summary
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.