LITHUANIAN MODERN CULTURE AND IMAGES UNDER GLOBAL TRANSFORMATION

Abstract

The present day discourse of the postmodern European and national self‐identification is closely related to a fundamental question, how to evaluate theoretically the essential cultural changes under global transformation. The global technological, political, economic and socio‐cultural world powers are highligted in recent years. These powers in the national and European space reveal a unique, multicultural and global process of new images and symbols. But so far there is no any theoretical model or paradigm, which could define peculiarities of postmodern culture under global transformation. Changing European and national cultural identity is an integral part of global modernity. Identity, that is undergoing changes in global modernity, becomes an inter‐subjective cultural unity; an expression of that identity which is represented by new cultural images, beliefs, customs and a unique worldview. Lithuanian identity is still perceived as a unique cultural combination of European and national fundamental values, symbols and images. Modernioji lietuviškoji kultūra ir įvaizdžiai flobaliosios transformacijos sąlygomis Santrauka Europietiškojoje ir pasaulinėje kultūros istorijoje dar nebuvo tokio masto ir tokios apimties kultūros vertybių kaitos, kokia vyksta dėl šiuolaikinių telekomunikacijų, medijų ir transliacijų. Europos erdvėje išryškėja unikalus, daugiakultūris ir vis labiau intensyvėjantis naujųjų medijų diktuojamas globaliųjų įvaizdžių bei simbolių judėjimas. Dėl šiuolaikinio globaliojo daugiakultūriškumo poveikio europietiškieji ir nacionaliniai tapatumai patiria milžinišką perkaitą, nes jie nėra baigtiniai ir statiški, bet, atvirkščiai, kintantys, nuolat formuojami ir rekonstruojami. Šiuolaikinėje globalybėje didelį poveikį tapatumui daro virtualiosios informacijos pobūdis ir naujoji medijų kultūra, diktuojanti masinės sąmonės įvaizdžius, formas. Kultūrinės kaitos požiūriu tai reiškia, kad šiuolaikiniame pasaulyje jau nebelieka uždarų etninių bendruomenių ir kultūrų. Visas jas veikia ir susieja naujųjų medijų diktuojamų globaliųjų įvaizdžių, formų ir masinės kultūros produkcijos srautai. Globalizacijos procesai, keisdami nacionalines kultūras, skatina daugiakultūrių procesų savikūrą. Globaliųjų pokyčių kontekste europietiškoji tapatybė tampa unikaliu daugiakomponenčiu kultūriniu junginiu, grindžiamu daugialype ir skirtinga savęs identifikacija. Daugialypis identitetas gali egzistuoti tik tada, kai europietiškasis ir tautinis identitetas nėra supriešinamas, nėra suvokiamas kaip kartą ir visiems laikams susiformavusi konstanta. Europietiškasis arba europiečio identitetas savo ruožtu suvokiamas kaip buvimo europietiškosios kultūros dalimi jausmas. Todėl šiandien globalių daugiakultūrių pokyčių ir daugialypio identiteto pažinimas bei teorinių prieigų formavimas išlieka aktualiausiu teoriniu uždaviniu.