Abstract

TV has expanded the audiovisual media opportunities directly spreading the image and sound to the mass audience. Discussions are taking place: to create an independent TV content, or will other media (music, theater, cinema) be re-broadcasters. The first decade of the Lithuanian television (1957–1967) was the time of controversial experiments of the TV aesthetic principles. Technological characteristics (live broadcast, a small black-and-white TV screen) and a specific audience (looking in the home environment) led to the intimacy of performance. On the other hand, the TV was associated with cinema resolution (angles, montage), so the television performances were inserted elements of cinematography. TV was looking for new ways to literary adaptation. Attempts were made to keep the text of the work, the author's thoughts. A specific early television feature was different forms of expression in a television program. Dramatic elements were inserted in documentary programs simulating live reporting. We see efforts to find distinctive adaptation techniques (intimacy of performance, the desire to read a literary work, drama and documentary television program clusters). It was a time of self-perception of the new media, which later allowed to find a specific expression of the TV form and genre (fiction series, games, reality formats, entertainment shows).

Highlights

  • Vieni šioje televizijos ir kinematografo paralelėje įžvelgė tik išorinius technologijų panašumus, kiti gilesnius prieštaravimus

  • Įteikta 2015 m. kovo 2 d

Read more

Summary

Žygintas Pečiulis

XX amžiuje atsiradusi televizija įkūnijo žmonijos tolimo matymo svajonę, ekrane susiejo ikitelevizines vizualiąsias ir audiovizualiąsias medijas, iki tol eksponuotas muziejuose, koncertų, teatro, kino salėse. Televizija buvo laikoma ankstesnių medijų pratęsimu (teatras arba kinematografas namuose), jų retransliavimo priemone (muzikos, vaidybinių žanrų, fotografijos). Pirmasis Lietuvos televizijos dešimtmetis (1957–1967) atskleidžia prieštaringus mėginimus ieškoti naujosios medijos išskirtinumo. XX amžiuje televizija tapo išskirtiniu masinės komunikacijos reiškiniu, sulydžiusiu įvairių medijų raiškas. Žvelgdami į Lietuvos televizijos mėginimus kurti vaidybines programas, ieškoti savo nišos kitų medijų kontekste, pastebime įdomius įvairių raiškų adaptacijos ir konvergencijos procesus. Televizija pateikia kitokių teatro pjesės adaptavimo variantų, kitaip ekranizuoja literatūrą (literatūriniai skaitymai, mėginimai išsaugoti autoriaus žodį). Korčiaginos, technika nulemia apribojimus, be kurių nėra pačios televizijos kaip estetinio fenomeno. Šiame straipsnyje pirmojo Lietuvos televizijos dešimtmečio (1957–1967) vaidybines programas analizuosime tradicinių ir naujųjų medijų bendradarbiavimo, adaptavimo ir konvergencijos požiūriais. Analizuodami tiesioginio transliavimo, vadinamosios gyvosios televizijos etapo programas, pažvelgsime, kaip televizija, pasitelkdama teatro ir kinematografo raiškas, mėgina ieškoti savito kelio

Televizijos savitumo ieškojimai
Kameriškumas ir intymumas
Kinematografiniai efektai
Pastangos perskaityti knygą
Gyvenimo teatras
Summary
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call