Abstract
Straipsnyje siekiama galima atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos socialinės įtraukties politikos profilis yra būtent toks, koks jis yra. Kritiškai aptariamas socialinės įtraukties politikos konvergenciją turėjęs ir vis dar turintis skatinti atviro koordinavimo metodas bei naujas Europos Sąjungos politikų ir biurokratų rengiamas instrumentas Europos socialinių teisių piliorius (European Pillar for Social Rights). Apibūdinant socialinės įtraukties politikos profilį ir iliustruojant jį konkrečiais socialinės politikos pavyzdžiais, formuluojama socialinės politikos konvergencijos ir divergencijos dichotomija. Ieškant paaiškinimo, kodėl socialinės įtraukties politika, užuot konvergavusi, diverguoja, pasitelkiamos priklausomybės nuo tako teorija, kuri pabrėžia transakcinius institucinių konsteliacijų kaitos kaštus, ir socialinio žinojimo tipologijos teorija, kuri suteikia įrankių aiškintis, kaip institucinės konsteliacijos įsitvirtina skirtingose socialinio žinojimo struktūrose. Straipsnyje aptariami Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys, kurie galėtų būti priskiriami ekspertų ir gerai informuotų piliečių socialinio žinojimo tipams. Lietuvos socialinės įtraukties politikos ekspertai ir šioje srityje dirbantys specialistai, kurie atitinka gerai informuoto piliečio apibrėžimą, yra linkę sureikšminti griežtas taupymo priemones ir socialinės kontrolės didinimą.
Highlights
Arūnas POVILIŪNASVilniaus universiteto Sociologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius. Santrauka
In order to reveal the dichotomy of convergence and divergence
the article discusses the profile of Lithuanian social inclusion policy
Summary
Vilniaus universiteto Sociologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius. Santrauka. Lietuvoje iki Lisabonos strategijos peržiūrėjimo 2006 metais AKM įgyvendinimą socialinės įtraukties politikos srityje koordinavo Lietuvos Respublikossocialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kad iš dalies tokiems pokyčiams dirvą pureno ir netrukus aptarsimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas AKM vertinimas, kuris iš esmės nureikšmino AKM kaip viešosios politikos priemonę ir sudarė galimybių supaprastinti socialinės įtraukties politikos formavimą. Kad nacionalinius veiksmų planus pakeitė nacionalinės reformos programos, atitiko Lisabonos strategijos posūkį nuo bendresnio pobūdžio visų šalių narių diskusijų, taikant AKM principus, apie konkrečias politikos temas prie dvipusio gilesnio Europos Komisijos ir šalies narės dialogo apie įsipareigojimus, kurie rėmėsi į nacionalinę reformos programą. Kad, kritiškai vertinant AKM taikymo patirtį ir ieškant būdų įgyvendinti ambicingą Socialinės Europos projektą, apie divergenciją teužsimenama kaip apie elementarią kliūtį, kurią reikia turėti omenyje ir kurią galima palyginti nesunkiai įveikti, stipriau spustelėjus konvergencijos pedalą. Ką per pirmuosius dvejus metus „išmoko“ penkios bandomosios savivaldybės, per kitus dvejus metus „išmoko“ ir vienuolika kontrolinių savivaldybių, ir taip per ketverius metus jokių skirtumų nebeliko
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
