Abstract

Personal libraries of writers may be one of possible relevant research topics of book science. The first research works of memorial libraries of Lithuanian writers that were delineated purposefully and structurally appeared in the second half of the 70-iese of the past century. Their initiator and author was the book researcher professor Vladas Žukas. He published the investigation results of studying the personal libraries of writers Antanas Vienuolis-Žukauskas (1977), Petras Cvirka (1978), Mikalojus Akelaitis (1983), Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1983), Maironis (1987) and Andrius Vištelis (1987). The interest was also shown in the personal libraries of writers Jonas Biliūnas, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Bronius Pranskus, Salomėja Nėris, Balys Sruoga, Antanas Venclova and others. Supervised by prof. V. Žukas, quite a number of Vilnius University students defended their diploma theses in the above mentioned area, naturally, more or less reflecting the attitude of the research tutor. The graduates investigated the personal libraries of P. Cvirka (1975), B. Sruoga (1977), Kostas Kubilinskas (1977), S. Kymantaitė-Čiurlionienė (1977), Kazys Boruta (1978), A. Venclova (1980), Juozas Tumas-Vaižgantas (1982), V. Krėvė (1984) and Ieva Simonaitytė (1989). In the said period they used methodological experience of the Soviet Russia, where, starting with the 50-ies, the libraries of famous Russian writers of 18–20th centuries were investigated, numerous articles and catalogs were written, discussion were held on the issues of compilation methodology. This article aims to reveal and characterize scientific or other professional evaluations of personal libraries of Lithuanian writers as well as to review the experience gained during over half century and the work cultivated in the area of such activities. The basis for the research consists of published and unpublished historiographic material and other sources allowing to get a deeper and broader understanding of events. Historiography of the subject matter may be divided into two stages: 1) until 1990 and 2) after 1990. The first stage was rather strenuous and productive; in a short time much has been achieved. However, after regaining the independence of Lithuania, it is obvious that scientific research in personal libraries of Lithuanian writers has noticeably slowed down. Sometimes one or another writer‘s personal library in certain cases gains more attention from workers of memory institutions than from representatives of book science, librarianship or literature studies. Therefore it is imperative that potentialities of continuing the initiated tasks and compiling catalogs of memorial libraries of Lithuanian writers are considered.

Highlights

  • The interest was shown in the personal libraries of writers Jonas Biliūnas, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Bronius Pranskus, Salomėja Nėris, Balys Sruoga, Antanas Venclova and others

  • In the said period they used methodological experience of the Soviet Russia, where, starting with the 50-ies, the libraries of famous Russian writers of 18–20th centuries were investigated, numerous articles and catalogs were written, discussion were held on the issues of compilation methodology

  • He published the investigation results of studying the personal libraries of writers Antanas Vienuolis-Žukauskas (1977), Petras Cvirka (1978), Mikalojus Akelaitis (1983), Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1983), Maironis (1987) and Andrius Vištelis (1987)

Read more

Summary

BIBLIOTEKŲ ISTORIOGRAFIJA

Rašytojų asmeninės bibliotekos yra viena iš galimų aktualių knygotyros mokslinių tyrinėjimų krypčių. Tad ir šio straipsnio tikslas yra atskleisti ir apibūdinti vienos iš knygotyros mokslinių tyrinėjimų krypčių – Lietuvos rašytojų asmeninių bibliotekų – mokslinius arba jiems artimus tyrimus, sukauptą patirtį bei turimą įdirbį. Tai motyvuodama, esą, daugumai bibliofilų asmeninės bibliotekos yra jų kūrybinio darbo laboratorijos. Iki aštuntojo dešimtmečio Lietuvos rašytojų asmeninės bibliotekos buvo tiriamos fragmentiškai, spaudoje pasirodydavo tik pavieniai straipsniai vienu ar kitu aspektu. Kad būtent aštuntajame dešimtmetyje, 1973 metais, ėmė veikti tuometinis Vilniaus rašytojų memorialinis muziejus, sutelkęs gyvenusių ir kūrusių Vilniuje lietuvių rašytojų Kazio Borutos, Liudo Giros, Augustino Griciaus, Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus, Kosto Kubilinsko, Vinco Mykolaičio-Putino, Vlado Mozūriūno, Petro Vaičiūno, Antano Venclovos ir kitų eksponatus, tarp jų ir asmenines bibliotekas ar jų dalis. Žuko mokslinių interesų akiratyje atsidūrė rašytojų ir kitų kultūros, mokslo bei visuomenės veikėjų asmeninės bibliotekos. Ėmęsis darbų apie rašytojų ir kitų mokslo, kultūros bei visuomenės veikėjų asmenines bibliotekas ciklo.

Sprendžiant iš buvusio XXVII knygos mėgėjų draugijos nario Pauliaus Galaunės
LIETUVOS RAŠYTOJŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ TYRIMAI ATKŪRUS ŠALIES NEPRIKLAUSOMYBĘ
Nepublikuoti šaltiniai
Publikuoti šaltiniai ir literatūra
Summary

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.