Abstract

The article discusses Lithuania’s accession into the euro zone, first, by presenting the political economy analysis of the first unsuccessful attempt to introduce euro in 2007 and then comparing it with the second, successful attempt to do that in 2015. The focus is on legal, institutional and political changes, for example, the strengthening of non-majoritarian institutions, and the functional linkages between monetary policy and budgetary or regulatory policies. It is argued that although the existence of a currency board reduced uncertainty linked to the fluctuating exchange rate regime and facilitated the participation in the Exchange rate mechanism II, due to the lack of political consensus in the country and misaligned monetary and budgetary and regulatory policies, in particular as Parliamentary elections approached, the actual accession into the euro zone was achieved only ten years after joining the EU and Lithuania was the last of the three Baltic States to accomplish that. It should be noted that due to the different regimes of monetary and exchange rate policies in the three Baltic States, on the one hand, and Poland, on the other, for the former the euro introduction represented a final step out of the crisis of 2008–2009 while in the latter the experience of 2009 resulted in the indefinite postponement of this goal. According to the survey of political elites in Lithuania conducted for this project, the main motive for joining the euro zone is mostly linked to the perceived economic benefits, while the ‘seat at the table’, i.e., the possibility to participate in the decisionmaking of the euro zone and security benefits from being part of the core member states of the EU are less important.

Highlights

  • RAMŪNAS VILPIŠAUSKASStraipsnyje aptariamas Lietuvos prisijungimas prie euro zonos, įvertinant pirmojo nesėkmingo bandymo tai padaryti 2007 m. ir antrojo rezultatyvaus bandymo įsivesti eurą nuo 2015 m. priežastis ir politinės ekonomijos aiškinimus

  • Tolesnis tekstas pateikiamas remiantis ta pačia logika, kaip ir anksčiau pristatytos hipotezės – pradedama nuo Lietuvos narystės ES poveikio šalies pinigų, valiutos kurso ir biudžeto bei kitai ekonominei politikai aptarimo, pasirengimo stoti į euro zoną priemonių įvertinimo, o vėliau analizuojamas prisijungimo prie euro zonos laikas ir motyvai

  • A., Verdun A. „A Road with Multiple Lanes: The Journeys of Czech Republic, Poland and Slovenia to Wards Euro Adoption“, paper presented at Eleventh Biennial European Union Studies Association conference, Los Angeles, USA, April 23–25, 2009

Read more

Summary

RAMŪNAS VILPIŠAUSKAS

Straipsnyje aptariamas Lietuvos prisijungimas prie euro zonos, įvertinant pirmojo nesėkmingo bandymo tai padaryti 2007 m. ir antrojo rezultatyvaus bandymo įsivesti eurą nuo 2015 m. priežastis ir politinės ekonomijos aiškinimus. H1: Taigi, galima būtų tikėtis, kad įstojus į ES Lietuvos vykdyta pinigų, valiutos keitimo ir biudžeto politika bei struktūrinės reformos buvo orientuotos į kuo spartesnį prisijungimą prie euro zonos. Tolesnis tekstas pateikiamas remiantis ta pačia logika, kaip ir anksčiau pristatytos hipotezės – pradedama nuo Lietuvos narystės ES poveikio šalies pinigų, valiutos kurso ir biudžeto bei kitai ekonominei politikai aptarimo, pasirengimo stoti į euro zoną priemonių įvertinimo, o vėliau analizuojamas prisijungimo prie euro zonos laikas ir motyvai. Įstojus į euro zoną Lietuvos centrinis bankas įgyja daugiau galių, bet kartu ir papildomų saugiklių nuo politinės įtakos, o Valstybės kontrolė bei Europos Komisija turės daugiau galių prižiūrėti turbūt labiausiai politizuotą viešosios politikos sritį – biudžeto politiką. Kita šio straipsnio klausimų grupė yra susijusi su Lietuvos bandymų įsivesti eurą analize: kodėl buvo pasirinktas būtent toks laikas – pirmiausia mėginta prisijungti prie euro zonos kuo anksčiau, jau nuo 2007 m., ir kodėl pirmasis bandymas nepavyko? Tačiau nepaisant Lietuvos prezidento mėginimų iškelti Lietuvos vertinimo klausimą 2006 m. birželį vykusioje Europos Vadovų Taryboje, ES institucijos nepakeitė savo sprendimo

Pamatinė vertė
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
IN LITHUANIA AND THE CHOICE OF THE TIMING
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call