Abstract
Straipsnyje analizuojamos naujojo viešojo valdymo sąsajos su šiuolaikinio muziejų valdymo koncepcija, naujojo viešojo valdymo priemonių paplitimas Lietuvos muziejuose ir įtaką jų taikymui darantys veiksniai. Nors pasaulyje plinta šiuolaikinio muziejų valdymo teorija, kurios pagrindiniai teiginiai glaudžiai susiję su naujojo viešojo valdymo praktikomis (hierarchinio valdymo modelio atsisakymu, orientacija į lankytojus ir jų įtraukimu į muziejaus veiklą, tarpsektoriniu bendradarbiavimu, skaidrumo ir atskaitingumo siekiu), gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvos muziejų veikla menkai kinta, o specialistai muziejus priskiria tradicinėms institucijoms. Tyrimo metu atlikta Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė atskleidė įtvirtintus tiek tradicinio, tiek naujojo viešojo valdymo elementus. Remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, galima teigti, kad šiuolaikinio muziejų valdymo priemonės paplitusios tik iš dalies, o muziejų valdymas yra gana uždaras. Taikydamos naujojo viešojo valdymo priemones, šios institucijos susiduria tiek su sisteminėmis, tiek su vidinėmis kliūtimis (jos nagrinėjamos kokybinio tyrimo metu) – nefunkcionaliu paskatų mechanizmu, bendros muziejų politikos trūkumu ir lemiamą reikšmę turinčiu muziejaus vadovo vaidmeniu. Įvardytų problemų sprendimas lemtų efektyvesnį naujojo viešojo valdymo priemonių taikymą Lietuvos muziejuose ir padėtų gerinti šių institucijų veiklą.
Highlights
Modern museum management theory emerged to contrast this kind of management
It is based on New Public Governance principles and can be explained using four main ideas – the refusal of the hierarchical model of management; an orientation toward visitors and their inclusion in the museum’s activities; cross-sectoral cooperation; transparency and accountability
This work provides an overview of how NPG tools are linked with modern museum governance; further discussed are their applications and main causes, which affect their usage in Lithuanian museums
Summary
Viešojo sektoriaus institucijos veikia nuolat kintančioje aplinkoje, kur jaučiama ne tik pasikeitusių vertybių ar gyvenimo būdo modelių, bet ir sparčios technologinės pažangos įtaka. Stiprėjantis viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas skatina tinklaveiką, kai dalis viešajam sektoriui deleguotų atsakomybių perleidžiamos nevyriausybinio ar privataus sektoriaus institucijoms. Klausomybe ir autonomija nuo centrinių valdžios institucijų, bet ir galimybe ne viešojo sektoriaus institucijoms įsitraukti į sprendimų priėmimą, efektyviau įgyvendinti politiką[14]. Tinklaveikos koncepcija neatsiejama nuo dar vienos naujojo viešojo valdymo idėjos – piliečių įtraukimo į viešųjų paslaugų kūrimą ir įgyvendinimą. Viešųjų paslaugų teikimas pradėtas vertinti ne tik kaip profesionalams patikėta pareiga, bet ir tikimasi, kad viešojo sektoriaus institucijos formuos politiką ar kurs paslaugas kartu su jų vartotojais ir suinteresuotosiomis šalimis[15]. Pakitusi valdymo samprata ir didesnis suinteresuotųjų šalių įtraukimas į viešųjų paslaugų kūrimą reikalauja atnaujinti viešojo sektoriaus kontrolės mechanizmus. How Users and Communities contribute to Public Services“, Brandsen Taco, Pestoff Victor, Verschuere Bram (sud.), New Public Governance, the Third Sector, and Co-Production, London: Routledge, 2011, p. Nešališkumo ir prieinamumo principais[19], siekiant sukurti skaidresnį, pasitikėjimu ir partneryste grįstą valdymą
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
