Abstract
Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių konkurencinę būseną, susiformavusią po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir tekstilės gaminių importo liberalizavimo, ir pasiūlyti priemones šios pramonės įmonių konkurencingumui stiprinti. Pritaikius M. Porterio “Deimanto” modelį pagal antrinius ir pirminius duomenis buvo atliktas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių konkurencingumo dimensijų tyrimas. Jis atskleidė šios Lietuvos pramonės vis dar didelę priklausomybę nuo darbo jėgos kainos, sisteminio požiūrio trūkumą plėtojant šią pramonės šaką bei parodė, kad išnaudojamos ne visos verslo aplinkos teikiamos galimybės.
Highlights
Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės imonių konkurencinę būseną, susiformavusią po Lietuvos stojimo i Europos Sąjungą ir tekstilės gaminių importo liberalizavimo, ir pasiūlyti priemones šios pramonės imonių konkurencingumui stiprinti
Vieno namų ūkio nario išlaidos drabužiams ir avalynei per mėnesį padidėjo nuo lito 2003 m
todėl Lietuvos gamintojams būtina eksportuoti produkciją į kitas Europos Sąjungoje (ES) vidaus rinkos valstybes ir už ES ribų
Summary
Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės imonių konkurencinę būseną, susiformavusią po Lietuvos stojimo i Europos Sąjungą ir tekstilės gaminių importo liberalizavimo, ir pasiūlyti priemones šios pramonės imonių konkurencingumui stiprinti. Šie apklausos rezultatai buvo panaudoti vertinant Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencinį pajėgumą bei konkurencingumo stiprinimo galimybes taikant M. TIgą laiką vertinant Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumą buvo teigiama, kad pagrindinis šios šakos pranašumas yra pigi ir kvalifikuota darbo jėga, tačiau dėl Lietuvos integracijos į pasaulio ekonomiką padėtis sparčiai keičiasi. Kad šalyje darbuotojų kvalifikacija yra žema (Europos, 2004), tam pritaria ir interviu metu kalbinti Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių vadovai. Europos Komisija, Aukšto lygio grupė ir Euratex teigia, kad vienas iš veiksnių, nuo kurių priklausys ilgalaikė konkurencinė šių šakų ateitistai tekstilės produktų masinės gamybos eros pabaiga ir žengimas naujos pramonės eros link (Textile, 2004; The Textile, 2005; Study, 2004), kuriai būdinga gamyba pagal individualius užsakymus, gaminių pritaikymas asmeniniams poreikiams, funkcionalizacija, taip pat lanksti, pagal užsakymus gaminama produkcija, susieta su sumania logistika, platinimu ir aptarnavimu (Mančauskienė, 2005). Kad aprangos ir tekstilės pramonės perspektyva - tai elektroninių verslo sprendimų diegimas įmonėse (ES tai ketinama įgyvendinti iki 2010 metų), tačiau Lietuvoje dar nėra tam tinkamos infrastruktūros
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
