Abstract
Nuo XIX a. antros pusės Latvijos pramoniniai miestai – Ryga, Liepoja, taip pat Jelgava – tapo svarbiais lietuvių bendruomeninio gyvenimo centrais, nes juose įsikūrė gana daug lietuvių tautybės gyventojų. Dauguma jų dirbo pramonės įmonėse bei kitus paprastus darbus ir buvo katalikai. Lietuvių taip pat gyveno kai kuriuose miesteliuose ir kaimo parapijose. Po Pirmojo pasaulinio karo nemenkai lietuvių daliai persikėlus į etninę tėvynę, Latvijoje liko nemažai lietuvių, kurie sudarė palyginti didelę lietuvių mažumą. Lietuvių tautybės kunigų veikla Latvijoje buvo labai reikšminga ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir lietuvių mažumos ir visos Latvijos valstybės istorijoje. Čia ypač svarbus laikotarpis iki 1918 m., kai lietuvių kunigai ne tik veikė lietuvių visuomeniniame sąjūdyje Rygoje bei kitose vietose, bet ir įsitraukė į latvių tautinio atgimimo procesus Latgaloje. Atsižvelgiant į tą reikšmę, kokią parapijos ganytojas ir jo pažiūros aptariamu laiku turėjo katalikų parapijose, kunigų vaidmuo buvo labai svarbus. Tarpukariu jie taip pat vaidino esminį vaidmenį užtikrinant ir plėtojant lietuvių mažumos kultūros, švietimo ir visuomeninių organizacijų sistemos veiklą.
Highlights
Erikas JekabsonasLietuvių tautybės kunigų veikla Latvijoje buvo labai reikšminga ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir lietuvių mažumos ir visos Latvijos valstybės istorijoje
Since the second half of the 19. century, Latvian industrial cities – Riga, Liepaja and Jelgava – became important centers of the Lithuanian social life, because they hosted numerous ethnical Lithuanian populations. They were Catholic by confession, with most of their members employed at the industrial enterprises and in other lower occupations
Lithuanian Catholic priests did play a very significant role in the history of the Catholic Church, and in that of the Lithuanian minority and of the Latvian state. Their role was of special importance before 1918 when Lithuanian priests were active in the Lithuanian social movement in Riga and other places, and did participate in the processes of the Latvian national revival in Latgale
Summary
Lietuvių tautybės kunigų veikla Latvijoje buvo labai reikšminga ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir lietuvių mažumos ir visos Latvijos valstybės istorijoje. Jis dirbo Brunavos parapijos (tuo metu – Kauno gubernijos teritorijoje) klebonu, kur taip pat vadovavo bažnyčios statybai, o nuo 1902 m. Pradžioje Latgaloje ir kitose Latvijos vietose dirbo daug lietuvių tautybės kunigų, kurie Latgalos latvių inteligentijos požiūriu laikėsi latvių atžvilgiu daug palankiau, palyginti su lenkų kunigais („gynė latgalių tautinius interesus“)[25]. Gruodį Rygoje buvo įsteigtas kunigo Jono Latvio vadovaujamas centrinės Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Rygos skyrius, kuris perėmė ankstesnio Rygos komiteto priedermes[43]. Rygoje 3 000 egzempliorių tiražu buvo išspausdinta Jelgavos katalikų klebono Kazimiero Jasėno knyga „Dievas ir Tėvynė – patarėjas lietuviams katalikams svetur“, kurios leidybą finansavo pats autorius, ir to paties autoriaus lėšomis išleistas informacinis leidinys apie Lietuvą vokiečių kalba „Der Weltkrieg und Litauen“ (Pasaulinis karas ir Lietuva, 5 000 egzempliorių), skirtas vokiečių kariškiams. Lietuvių tautybės kunigai Latvijos katalikų parapijose XIX a. antroje pusėje – 1918 m.51
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
