Abstract
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie pirmosios lietuvių emigracijos bangos į JAV (XIX a. antra pusė–1914 m.) leidybos XIX a. pabaigoje–XX a. viduryje aspektai, pagrindinį dėmesį telkiant į leidinių adresato problematikos analizę. Straipsnis rengtas remiantis to meto išeivių periodikos publikacijomis, pirmosios bangos išeivijos istorijai skirtais veikalais. Daroma išvada, kad pirmosios lietuvių išeivių bangos JAV leidyba buvo orientuota ne tik į išeivijos poreikio spaudai tenkinimą, bet iš dalies ir į visos lietuvių tautos leidybinius poreikius.
Highlights
The article deals with certain aspects of publishing by the first Lithuanian emigration wave into the United States in the end of the 19th – mid 20th centuries, placing the strongest emphasis on the analysis of the problems related to publications’ addressees
The analysis has been based on the periodical publications of the Lithuanian emigrees during the period in question and the research dedicated to the history of the first emigration wave
Even though the first emigration wave to the United Sates was largely based on economic reasons, a small part of Lithuanians left their native country due to political reasons and later had quite a significant influence on the formation of the Lithuanian community in the territory of the United States, in particular on the development of social and political processes within the Lithuanian community
Summary
JAV istorijoje matomos kelios emigracijos bangos, pradžioje kilusios Didžiojoje Britanijoje, o paskui persiritusios per Europą. Tas pat pasakytina ir apie pirmąją lietuvių išeivijos bangą, pakilusią apytikriai XIX a. Pabaigos lietuvių skaičius JAV siekė apie 100 tūkst., o iki Pirmojo pasaulinio karo atvyko dar kone triskart tiek. Dešimtmetyje ryškėjusio politinio lietuvių susipratimo liudijimas buvo ir piliečių klubų steigimas, plitęs prasidėjus sąjūdžiui gauti JAV pilietybę (matant, kad rinkti vietinius administracijos įstaigų pareigūnus ir jais būti tegali piliečiai, per trumpą laiką įvairiose vietovėse įkurti 35 tokie klubai)[4]. Kad per kelis dešimtmečius susiformavo apie 300 000 asmenų lietuvių bendruomenė su politinėmis, visuomeninėmis ir kultūrinėmis institucijomis, o turėdami geresnes galimybes nei Lietuvoje plėsti savo akiratį, kurti organizacijas ir plėtoti spaudą pasiekė aukštesnį kultūrinį lygį nei gyvenę tėvynėje. Straipsnis rengtas daugiausia naudojantis senosios išeivijos leidybos medžiaga, sukaupta rengiant monografijas „Informacinių kovų kryžkelėse: lietuvių išeivių informacinės kovos XIX a. D. 1: 1940–1945“, taip pat šaltinių publikaciją „Lietuviai Pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1900 m.“
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
