Abstract
Straipsnyje analizuojamas knygrišio Leono Panavo knygrišystės palikimas, siekiama apibrėžti jo darbų taikomąją istorinę vertę, aptarti jo atliktų knygų įrišų meninę raišką, techninius ypatumus, darbo aplinkybes, priemones ir inspiracijas. Atskleidžiama, kokiu būdu sovietmečio sąlygomis metalo apdirbėjo profesija ir asmeniniai pomėgiai bei gebėjimai sudarė prielaidas savamoksliui tapti meistru, vietinių knygrišystės amato tradicijų tęsėju. Remiantis L. Panavo knygų įrišais nagrinėjami bibliofilijos ir knygrišystės saitai. Prieinama prie išvados, kad vadinti L. Panavą knygrišystės amato profesionalu negalime, nes jis neturėjo visų būtinų šiam amatui žinių, naudojo tik įprastas pramonines masinės įrišų gamybos technologijas. Vis dėlto L. Panavo įrišuose išryškėja nuo pat XIX a. būdingi bendrieji estetiniai lietuviškosios knygrišystės bruožai.
Highlights
Art as self-expression is not the main purpose of his works: it was just a supplementary means of book decoration
It is important to record his legacy because bookbinders like him were extremely rare
Panavas employed a number of main binding methods: he did not sew headbands but paid much attention to the decoration of the block edge. He tried out the technique of paper marbling
Summary
Nesunkiai galime išskirti keletą pasikartojančių bruožų, kurie atskirai paėmus atrodo įprasti ir neypatingi, tačiau jų pasikartojimas toks akivaizdus, o deriniai unikalūs, kad vėliau gali padėti atpažinti kitus šio meistro įrišus: bloko kraštų dažymas, ypač dažna geltona spalva; stipriai suapvalinta nugarėlė, net nugarėlės kraštai suapvalinti ir neretai išsišokantys aukščiau kietviršio paviršiaus (kas amato požiūriu nėra priimtina, nes tuomet ta dalis intensyviau dėvisi), sudurtiniuose įrišimuose medžiagų jungimosi linijoje dažniausiai yra įspausta išilginė juosta, lygi arba bangelių rašto; stori ir beformiai nugarėlės galai, skeltinės odos (netikros zomšos) naudojimas (nebūdingas senoms knygoms), kai kurie pasikartojantys dekoro motyvai ir augaliniai raštai. L. Panavo veikla lietuvių knygos meno ar knygrišystės amato raidai ypatingos reikšmės neturėjo, nepaskatino pokyčių, knygrišys neturėjo mokinių, nepateikė kokybiškai naujo originalaus meno, tačiau paliko labai daug įrišų, kurių kiekvienas yra unikalus rankų darbo gaminys.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
