Abstract
Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Siekdamas kultūros tikslų, jis tapo savamoksliu knygrišiu ir knygos kultūros adeptu, artimu bibliofilui. Motyvaciją teikė sudėtinga šeimos ir asmens socialinė patirtis. Jo knygos kultūra buvo keliakryptė. Joje dominavo asmeninės bibliotekos kūryba, pagarba knygai ir jos tausojimas, pomėgis skaityti, bibliofilija. Nors Panavui stigo aukštesnio išsilavinimo, tačiau jo asmeninė knygos kultūra pranoko ne tik metalo darbininko, bet ir kai kurių išsilavinusių humanitarų lygį. Studijoje teigiama, kad svarbiausias kūrybinės veiklos motyvas buvo knygrišystė. Knygrišystės profesionalumo siekta pirmtakų imitacijos ir saviugdos būdu. Ji kompensavo jaunystėje įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo spragas. Tobulindamas knygrišystės gebėjimus, nuosekliai kūrė materialinius pagrindus, klientūrą, gerino įrišų techniką ir stilistiką, siekdamas pažangos naudojosi profesine literatūra ir profesionalų konsultacijomis. Jo sukaupta knygrišystės literatūra turinio požiūriu buvo vertinga ir įvairi. Šiame darbe L. Panavo knygos kultūros ir įrišų tyrimams panaudotas jo asmeninis daugiau kaip 150 profesionalių knygų įrišų palikimas ir asmeninė biblioteka, tačiau susidurta su dokumentinių šaltinių stygiumi. Nepaisant to, tyrimas leido nustatyti, kad L. Panavas gerai suvokė knygos kultūros reikalavimus ir formas, yra svarbus Lietuvos valstybingumo virsmo laikotarpio (1985–2010) lietuviškosios knygrišystės proceso dalyvis ir produktyvus meistras.
Highlights
His book culture was developing in several directions
It was dominated by his collection of a personal library of scholarly bias, his strong inclination for reading, and biblio phily
His personal book culture surpassed that of an ordinary metal worker and exceeded the competences achieved by some professionals in the humanities
Summary
Leonas Panavas (1942–2011) buvo profesionalus Vilniaus gamyklų metalo apdirbėjas – frezuotojas. Nors Panavui stigo aukštesnio išsilavinimo, tačiau jo asmeninė knygos kultūra pranoko ne tik metalo darbininko, bet ir kai kurių išsilavinusių humanitarų lygį. Be kurių pagalbos nebūtų buvę galima tyrimo parengti, yra knygrišio našlė Ona Panavienė, sesuo Stanislava Rakštelienė, marti Daiva Paulavičiūtė (Panavienė)-Staniulienė, menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė, Vilniaus universiteto bibliotekos knygrišys restauratorius. Neabejotina, kad Leonas buvo aktyvus saviveiklos dalyvis, nes joje įgyti gabumai vėliau atsiskleidė jo profesinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime. Gyvenimo sąlygas pagerinti padėjo tai, kad augo vaikai, abu dirbo jau vienoje – Kuro aparatūros ‒ gamykloje, Leonas buvo vertinamas kaip profesionalas ir, žmonos žodžiais, ėjo kažkokias visuomenines, galbūt vietinės profsąjungos veikėjo pareigas. Kad šeimoje Leonas buvo tylus, mažakalbis, užsispyręs, kieto būdo, jo žodis turėjo būti paskutinis, tačiau nesmurtavo, vaikus, net ir svetimus, taip pat ir žmoną mylėjo, ją meiliai vadino mama arba mamute, užjausdavo, gyvenimo pabaigoje atsiprašinėjo: Privargai tu su manimi!
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
