Abstract
[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
 The subject of this study is Lamata land hillforts in the context of transformations of cultural landscape. Before starting examine the main topic of this article there will be short summary about controversies of formation and ethnical dependencies of the microregion between Šilutė–Priekulė–Švėkšna in western Lithuania which, according to some scholars, had been existing as an ethnocultural Lamata construct in the (end of 6th?) 7th–13th centuries. The main goal of the article is to examine the influence of the paleogeographical environment and fertile and non-fertile soils for an allocation and allocation changes of the Lamata hillforts in the 1st millenium and in the beginning of the 2nd millenium AD. Finally, there is examine the functional transformations of Lamata hillforts after 13th century – the period when hillforts in Lithuania territory ceased to be used as a defensive fortifications.
Highlights
Mantas UžgalisStraipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste
The subject of this study is Lamata land hillforts in the context of transformations of cultural landscape
The main goal of the article is to examine the influence of the paleogeographical environment and fertile and non-fertile soils for an allocation and allocation changes of the Lamata hillforts in the 1st millenium and in the beginning of the 2nd millenium AD
Summary
Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Lamatos teritorija šiaurės vakarinėje dalyje išsiplėtė ir peržengė Minijos upę, sprendžiant iš to, kad, kaip spėjama, vėl buvo pradėtas naudoti anksčiau apleistas Pleškučių kapinynas Toks Lamatos šiaurės vakarinių ribų išsiplėtimas yra abejotinas, nes minimas kapinynas nėra detaliau ištirtas, todėl nepakanka įrodymų nustatyti, ar jis buvo apleistas ir vėl naudotas X–XII a. Nors ir ne itin gausūs ir patikimi, archeologiniai duomenys autoriui leido išskirti minimo laikotarpio smulkesnius Lamatos administracinius vienetus, kurių svarbiausias politinis administracinis visos žemės centras buvo Skomantų piliakalnis Vakarinė Lamatos riba buvo Minijos upė, nes tarp jos ir Kuršių marių nerasta jokių vikingų laikų paminklų Kadangi dešiniajame Minijos krante Lamatos šiaurės vakarinėje dalyje esančio Pleškučių kapinyno naudojimas tiriamu laikotarpiu yra abejotinas ir neatmestina tikimybė, jog teritorijos gyventojai galėjo kontroliuoti Minijos upę kaip svarbų prekybos ir komunikacijos kanalą, remdamiesi V. 2004, pav. 7), pagrindine Lamatos skiriamąja riba vakaruose laikysime Minijos upę (plg. 1–4 pav.)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
