Abstract

Klausimas „Ar verta turėti vaikų“, pasak prancūzų filosofo Gabrielio Marcelio, Vakarų visuomenėje yra naujas. Turėdamas laisvę paneigti prigimtinę gyvenimo duotybę – jungtuvinį žmogaus ir gyvenimo ryšį – individas ir visuomenė patiria nuobodulį – egzistencinę tuštumą. Ši problema tiksliau aprašoma kognityvaus, ne moralinio trūkumo terminu: gyvename gyvenimo vertės eklipsės laikais. Šis pasaulio spalvos pritemimas nulemtas daugelio priežasčių, tačiau viena iš svarbiausių yra savęs bei vyro ir moters santykio nuskurdinimas iki seksualumo – termino, kuriame vyrauja utilitarinė dimensija. Kad vyro ir moters galią pradėti gyvybę tiksliau yra vadinti „generatyvumu“ (arba „gimtiškumu“), sutaria tokios palyginti skirtingos pažiūrų sistemos, kaip antai klasikinė tomistinė antropologija, Rytų žmogaus supratimas (Vydūnas) ir psichoanalizė (Erikias Eriksonas). Kad tokia antropologija yra adekvati – Jono Pauliaus II – terminas, parodo ir skaitlingi pastarųjų dešimtmečių neurobiologiniai tyrimai, moters grožį aiškiai susiejantys su jos vaisingumu. Tačiau pastarojo vertės suvokimą apsunkina, pasak Dawsono, Vakarų moksle įsigalėjusi pozityvistinė tradicija; vaisingumą suvokiant remiantis biologijos žiniomis ir medicinos tyrimais, vyrauja „biologijos“ semantika, kuri „nebepamena“, kad moters grožis susijęs su jos potencialu atverti ar uždaryti gyvenimo vartus. Atvirumas vaikams praturtina pačius tėvus „ego ribų išplėtimu“, o vaikų ir, vadinasi, visos visuomenės vystymuisi pirmieji metai kuria emocinės sistemos pamatus, kuriuos vėliau galima sustiprinti tik investuojant daug lėšų į pedagogines, medicinos ir socialines paslaugas to pamato neturintiems. Suvokti ir paremti motinystę ir tėvystę per pirmąjį jaunos šeimos gyvenimo dešimtmetį yra vienintelė valstybės politika, kurią būtų galima pavadinti tikrai pragmatiška

Highlights

  • Gintautas VAITOŠKATačiau pastarojo vertės suvokimą apsunkina, pasak Dawsono, Vakarų moksle įsigalėjusi pozityvistinė tradicija; vaisingumą suvokiant remiantis biologijos žiniomis ir medicinos tyrimais, vyrauja „biologijos“ semantika, kuri „nebepamena“, kad moters grožis susijęs su jos potencialu atverti ar uždaryti gyvenimo vartus

  • Summary The demographic crisis of Western society is rooted in what could be called the “eclipse of the value of life”. This phenomenon was deeply analysed by the French philosopher Gabriel Marel, who, referring to various contemporary authors, observed that the disintegration of family life and the rise of childlessness in Western society betray signs not so much of a moral decline, but rather a weakening of the perception of the value, beauty and power of life – analogous to the attempt of contemplating the beauty of the sky through a dimmed glass

  • Among the reasons for the loss of the ‘poetic’ dimension of life, not the least is the fundamental shift in the scientific paradigm that occurred in the epoch of Renaissance, as observed by Christopher Dawson

Read more

Summary

Gintautas VAITOŠKA

Tačiau pastarojo vertės suvokimą apsunkina, pasak Dawsono, Vakarų moksle įsigalėjusi pozityvistinė tradicija; vaisingumą suvokiant remiantis biologijos žiniomis ir medicinos tyrimais, vyrauja „biologijos“ semantika, kuri „nebepamena“, kad moters grožis susijęs su jos potencialu atverti ar uždaryti gyvenimo vartus. Klausimas „Ar verta turėti vaikų?“, kaip esė apie kuriančią tėvystę 1943-aisiais rašė vienas iš žymiausių XX a. Anot Marcelio, tais istoriniais laikotarpiais, kurie pasižymėjo dideliu vitališkumu, toks klausimas žmogaus sąmonėje iškildavo ne dažniau kaip kad klausimas „Kam aš apskritai gyvenu?“ Nagrinėdami bevaikystės priežastis, šiame straipsnyje visų pirma mėginsime parodyti, kad problema yra ne moralinio, o kognityvaus pobūdžio; ji susijusi, anot Jono Pauliaus II, su gyvenimo vertės eklipse. Pastarojo pobūdį – o būtent, kad seksualumas yra vaisingumo epifenomenas – atskleidžia mūsų dienomis vis labiau žmogaus suvokimą tikslinantis neurobiologijos mokslas, taip pat evoliucinės psichologijos mokykla. Kad toks mūsų dienų „pasakojimo“ apie seksualumą pagilinimas ir iš dalies „apvertimas“ parodant tai, kas jame yra užmiršta, jaunajai kartai gali padėti įvertinti atvirumą vaikams kaip vieną iš giliausių savirealizacijos galimybių

Gyvenimo vertės pajautimo nusilpimas
Adekvati antropologija
LITER AT Ū R A
Gintautas Vaitoška
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.