Kultūros paveldo informacijos pusiau automatinis valdymas ir tyrimai naudojant 3D technologijas

Rimvydas Laužikas,Renaldas Augustinavičius,Tadas Žižiūnas,Albinas Kuncevičius,Ramūnas Šmigelskas,Egidijus Žilinskas,Valentas Kurauskas

doi:10.15388/im.2017.77.10712

Abstract

Kultūros paveldo tyrimai ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių šių dienų visuomenės iššūkių, susijusių su daugelių šiandienos socialinių, kultūrinių, technologinių aktualijų. Šiomis sąlygomis daugumai organizacijų kyla išteklių, būtinų visaverčiam paveldo monitoringui ir išsaugojimui, problema. Ypač tai ryšku šalyse, kurių BVP yra mažesnis ar politinė situacija ne tokia stabili. Straipsnyje aptariamas vienas galimų šios problemos sprendimų: informacijos valdymo metodologija grįsto požiūrio ir 3D lazerinio skenavimo technologijų taikymas kultūros paveldo srityje. Straipsnyje aptariami du tirti paveldo atvejai (pilkapiai ir Vilniaus senamiestis), siejami su dviem skirtingo informacinio pobūdžio uždavinių sprendimais – pusiau automatinės paveldo objektų paieškos natūraliame kraštovaizdyje ir paveldo objektų kaitos monitoringo metodologijos.

Highlights

Organizations responsible for heritage investigation and management are very often forced to deal with a lack of resources, which are crucial for proper heritage identification, investigation and preservation, as well as their maintenance and protection
It is problematic for countries with low GDP or an unstable political situation
The possible solution of these problems could be an information management-based methodology, connected with an automated and semi-automated heritage investigation and monitoring software system, which based on 3D technologies

Summary

Tadas Žižiūnas

Kultūros paveldo tyrimai ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių šių dienų visuomenės iššūkių, susijusių su daugelių šiandienos socialinių, kultūrinių, technologinių aktualijų. T.): a) iš DDO buvo įmanoma sugeneruoti ne mažiau kaip tris elipses (parametras „good_ellipse_levels“), b) pasirinktos elipsės didysis pusašis yra nuo 3,2 iki 6,2 m ilgio (parametrai „min_ellipse_diameter“, „max_ellipse_diameter“), c) visų elipsių vidutinė kvadratinė paklaida turi būti ne didesnė kaip 3 (parametras „max_ellipse_combined_mse“) ir d) pasirinktos elipsės asimetrija turi būti ne didesnė kaip 1 (parametras „max_ellipse_assymetry“; apskaičiuojamas kaip pusašių santykio logaritmas ir išsaugomas lentelės stulpelyje „ELLIPSE_ASSYMETRY“). Pateikiama prognostinė reikšmė (lentelės stulpelyje „KNN_PROB“), kuri nurodo, kiek tarp atrinktų dešimt panašiausių detekcijų apmokytų duomenų aibėje buvo pažymėta kaip pilkapiai. Pateikiama prognostinė reikšmė (lentelės stulpelyje „SVM_PROB“), kuri nurodo, kokia tikimybė, kad detekcija yra pilkapio sampilas. Reikėtų pažymėti, kad, programoje „Margo“, naudojant programinės kalbos „Python“ sintaksę, galima keisti klasifikatoriuose naudojamus kintamuosius, pagal kuriuos yra apskaičiuojama prognostinė reikšmė, arba pagal pateiktus pavyzdžius pridėti naujus klasifikavimo algoritmus. Sukurta Rytų Lietuvos pilkapių pusiau atpažinimo programa „Margo“ buvo testuojama naudojant Dubingių mikroregiono skaitmeninius žemės paviršiaus modelius.

Archeologo de visu matomas pilkapių skaičius

Summary