Abstract
straipsnyje gvildenamos klasikinių kalbų mokymo(si) metodologinės problemos: apžvelgiama lotynų ir senosios graikų kalbų dėstymo patirtis, vertinamos Krasheno monitoriaus, lnterlanguage, kognityvioji svetimosios kalbos mokymosi teorijos, analizuojami šiuolaikinių mokslininkų darbai, akcentuojantys racionalų sąmoningo kalbų mokymosi ir dėstymo aktyvinimą. Keičiantis požiūriui į ugdymą ir ugdymąsi, siektina, kad tiek klasikinė lotynų, tiek senoji graikų kalbos taptų artimesnės jaunam žmogui, nes jos teikia specifinių asmenybės sklaidos galimybių. Racionalus šių kalbų mokymo(si) aktyvinimas sietinas su pozityviais svetimų kalbų mokymosi teorijų principais ir šiuolaikinėmis moderniųjų kalbų dėstymo tendencijomis.
Highlights
Keičiantis požiūriui į ugdymą ir ugdymąsi, siektina, kad tiek klasikinė lotynų, tiek senoji graikų kalbos taptų artimesnės jaunam žmogui, nes jos teikia specifinių asmenybės sklaidos galimybių
Gilindamasi į lotynų kalbos perspek tyvas ugdant integralią holistinę asmenybę, mokslininkė kartu pažymi, kad ilgaamžės senųjų kalbų dėstymo tradicijos daro didelę įta ką dabartinėms jų mokymo metodikoms, iš laikiusioms nemažai konservatyvių bruožų
The new attitude towards Classical languages teaching l leaming has to contribute towards the cons cious development of creative man
Summary
Vilniaus universitetas straipsnyje gvildenamos klasikinių kalbų mokymo(si) metodologinės problemos: apžvelgiama lotynų ir senosios graikų kalbų dėstymo patirtis, vertinamos Krasheno monitoriaus, lnterlanguage, kognityvioji svetimosios kalbos mokymosi teorijos, analizuojami šiuolaikinių mokslininkų darbai, akcentuojantys racionalų sąmoningo kalbų mokymosi ir dėstymo aktyvinimą. Gilindamasi į lotynų kalbos perspek tyvas ugdant integralią holistinę asmenybę, mokslininkė kartu pažymi, kad ilgaamžės senųjų kalbų dėstymo tradicijos daro didelę įta ką dabartinėms jų mokymo metodikoms, iš laikiusioms nemažai konservatyvių bruožų. Todėl šia me straipsnyje sprendžiama mokslinė pro blema: kokios metodologinės klasikinių ir moderniųjų kalbų mokymo(si) teorijų sąsajos leistų teigti lotym{ ir senosios graikų kalbų in tegruotinumą į šiuolaikinį ugdymo(si) procesą. Uždaviniai: pateikti klasikinių kalbų dėstymo istorinę apzvalgą; įvertinti Krasheno Monitoriaus, lnterlanguage, kognityviąją svetimosios* kalbos mo kymosi teorijas kalbos mokymo(si) sąmonin gumo aspektu;. Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro pozityvistinis po žiūris, pagal kurį, mokymas(is) yra sąmonin gas pažinimo procesas
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
