KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ GYVENSENA: FIZINIO AKTYVUMO YPATUMAI

Abstract

Sveika gyvensena, jos veiksniai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Darbo tikslas buvo analizuoti suaugusių Klaipėdos miesto gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus. Tyrimo metu buvo apklausti 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojai, vyresni nei 18 metų amžiaus (574 moterys ir 488 vyrai). Naudota kvotinė atranka ir tiesioginio interviu (angl. Face-to-face) metodas. Duomenų analizei naudotas SPSS 21.0 programų paketas, taikytas χ2 kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p0,05. Tyrimas parodė, kad apie pusę klaipėdiečių (46,4 proc.) apie sveiką gyvenseną daugiausia žinių įgijo iš interneto. Per pastaruosius metus labai mažas skaičius (tik 7,3 proc.) gyventojų padidino savo fizinį aktyvumą dėl sveikatos. Dažniausiai klaipėdiečiai važinėja individualiu (48 proc.) ir viešuoju (43,5 proc.) transportu. Itin maža dalis gyventojų važiuoja dviračiu (1,3 proc. ) arba eina pėsčiomis (6,8 proc.). Apie pusę klaipėdiečių (47,8 proc.) dirba mišrų (stovimą + sėdimą) darbą, trečdalis (30,3 proc.) - sėdimą, penktadalis (20,5 proc.) – judamą darbą. Moterys daugiau dirba mišrų (sėdimą-stovimą) darbą, o vyrai – judrų ir sunkų fizinį darbą. Maža Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų dalis reguliariai sportuoja. Tik 13,4 proc. respondentų laisvalaikiu mankštinasi bent keturias dienas per savaitę. Net 45,5 proc. gyventojų visai nesimankština. Tiek vyrai, tiek moterys mankštinasi nepakankamai. Trečdalis respondentų teigia, kad nesportuoja dėl laiko stokos. Beveik pusė klaipėdiečių sportuoja namuose. Moterys mieliau sportuoja namuose, o vyrai – sporto klube, sporto salėje arba stadione.