Abstract
Rhetoric which in the context of this research is seen not only as a structure of text but also as a structure of thought is presented in the article as a new universal way of researching Lithuanian travel literature discourse. Three popular Lithuanian travel books are chosen for this research – Kelionė į Jeruzalę (Journey to Jerusalem, 1601) by Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Svečiuose pas 40 tautų (At the Company of 40 Nations, 1935–1936) by Matas Šalčius, and Sapnuoju, kad einu (Dreaming the Path, 2014) by Jokūbas Vilius Tūras. The article presents the research of three persuasion tools ethos, logos and pathos in Lithuanian travel literature and how they are involved in successful communication process. The article reveals exactly how trusting the author and presenting actual traveller’s experience is connected with stimulating audience’s emotions and what part in this process is taken by the journey itself. The article also analyses how the enthymeme is involved in achieving persuasion and how it captures traveller’s views, communication guidelines and common features of different travel texts.
Highlights
Gabrielė GibavičienėStraipsnyje aktualizuojamas naujas lietuvių kelionių literatūros tyrinėjimų aspektas – kaip universalus žiūros taškas į kelionių literatūros diskursą pasirenkama retorika, kuri traktuojama ne tik kaip teksto, tačiau kaip apskritai mąstymo struktūra
Kelionė, judėjimas, nesvarbu, faktinis ar metaforinis, yra vienas dažniausiai pasitaikančių topų literatūroje (Youngs 2013: 4)
Three popular Lithuanian travel books are chosen for this research
Summary
Straipsnyje aktualizuojamas naujas lietuvių kelionių literatūros tyrinėjimų aspektas – kaip universalus žiūros taškas į kelionių literatūros diskursą pasirenkama retorika, kuri traktuojama ne tik kaip teksto, tačiau kaip apskritai mąstymo struktūra. Pasirinkus tris šaltinius, kurie savo išleidimo laiku tapo populiariomis kelionių knygomis – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ (1601), Mato Šalčiaus „Svečiuose pas 40 tautų“ (1935–1936) ir Jokūbo Viliaus Tūro „Sapnuoju, kad einu“ (2014) – siekiama atskleisti, kaip persvazijos instrumentai – ethos, logos ir pathos – įgyvendinami pasirinktose kelionių knygose ir kaip jie dalyvauja sėkmingame komunikacijos procese. Straipsnyje analizuojant lietuvių kelionių literatūrą kaip šio diskurso tyrimo metodas pasirenkama retorika, kuri traktuojama ne tik kaip teksto struktūra, bet ir kaip tam tikras pasaulio suvokimo būdas. Tyrime analizuojami trys šaltiniai – kelionių knygos, savo išleidimo laiku tapusios populiariomis: Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Kelionė į Jeruzalę (1601), Mato Šalčiaus Svečiuose pas 40 tautų (1935–1936) ir Jokūbo Viliaus Tūro Sapnuoju, kad einu (2014).
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
