Abstract
Šiame straipsnyje nagrinėjami Europos Parlamento narių balsavimo rezultatai 2014–2015 m. ES ir Ukrainos bei ES ir Rusijos partnerystės klausimais siekiant įvertinti ES (geo)politinį susiskaldymą po Krymo aneksijos. ES parlamentarų (geo)politinis susiskaldymas vertinamas remiantis atnaujintu ES valstybių narių pozicijų Rusijos atžvilgiu indeksu, kuris palyginamas su EP narių iš skirtingų ES valstybių vardiniais balsavimo rezultatais. Balsavimas užsienio politikos klausimais pasižymi vieningumo stoka, kuri išreikšta regionine dimensija. Pagal tai galima vertinti, iš kurių valstybių EP narių balsavimas grįstas labiau nacionaliniais interesais, iš kurių – EP frakcijos linija.
Highlights
ES narių delegacijų narių balsavimas ES ir Ukrainos asociacijos sutarties klausimais
There is unclear how Europos Parlamentas (EP) members are distributing their votes. Do they vote according with the EP party line or their national interest? This scientific article attempts to look at the MEPs voting related to foreign policy issues that are identified as one of the most sensitive to reach a general consensus
This research focuses on MEPs roll call results related to the EU–Russia partnership issues from 2014 to 2015, followed by the annexation of Crimea
Summary
Partijų veikla Europos Parlamente kaip tyrimų objektas tyrinėtojų dėmesio sulaukė jau nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų 1979 m. Skusevičienė[1], nurodanti, kad dauguma tyrimų, kuriuose buvo analizuojamos EP narių politinės preferencijos ir balsavimo motyvacija, buvo siejami tik su nacionaline partija[2] arba frakcija Europos Parlamente. Kad EP rinkimai yra matomi kaip antros eilės Kuriame bandė išsiaiškinti, kaip pasikeitė EP narių balsavimo ypatumai po didžiosios plėtros, prie ES prisijungus naujoms valstybėms narėms. Radikalai iškovojo nemažai mandatų EP ir jie yra gerokai labiau linkę paisyti savo suvokiamų „nacionalinių interesų“ nei Europos Sąjungos interesų. Šis tyrimas yra vienas pirmųjų, kuriame pabrėžiama nacionalinių ir transnacionalinių interesų priešprieša, vertinant balsavimo klausimus, susijusius su Rusija[16]. Todėl detali Europos Parlamento narių politinių preferencijų analizė ne tik užpildytų mokslinių tyrimų spragą, bet ir būtų naujas tyrimas šioje srityje
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
