Abstract
Karolingų renesansas - specifinė istorijos atkarpa, siejusi ir savitai transformavusi antikos ir viduramžių švietėjišką bei kultūros paveldą, naujai traktavusi mokyklos ir ugdančiojo mokymo idėją. Šiuo laikotarpiu, kai kultūra iš Britų salų kėlėsi į Frankų imperijos teritoriją, svarbų vaidmenį suvaidino Biskopo (Biscop), Bedos Garbingojo (Venerable) bei Alkuino (Alcuin) teorinis ir praktiškasis pedagoginis palikimas, pagrįstas mokyklų steigimu ir realaus pedagoginio proceso konstravimo sudėtingumu. Tai buvo naujas žvilgsnis į patį žmogų, pasaulio suvokimą ir žmogaus vietą kosmoso erdvėje. Straipsnyje išryškinama septynių laisvųjų menų svarba ugdant asmenybę, formuojant protingą ir dorovingą žmogų. Analizuojami kai kurių Palatine mokyklos vadovėlių turinio ypatumai, atskleidžiantys mokymo principus ir tikslus. Aptariami Karolingų renesanso kultūros ir mokyklos aspektai bei pagrindinės žmogaus lavinimo idėjos, besiremiančios sokratiškosios didaktikos metodu.
Highlights
Jorko mokyklos idėjos Karolingų švietimo reformojeGimęs Jorko didikų šeimoje, išsilavi nimą įgijo Jorko katedros mokykloje. 767 m
Lietuvos mokykla, siekdama ugdyti visapusiš ką asmenybę, susiduria su sudėtinga socialine aplinka, moralumo stoka, vartotojiško požiū rio įsigalėjimu
Straipsnio tikslas - atskleisti europinės mo kyklos ištakas ir parodyti tai mokyklai būdin gus ugdymo proceso ypatumus, išryškinant is torinės refleksijos paskirtį edukaciniame vyks me ir dialogo svarbą ugdant asmenybę
Summary
Gimęs Jorko didikų šeimoje, išsilavi nimą įgijo Jorko katedros mokykloje. 767 m. Alkuinas prisiminimuose apie arkivyskupą Elbertą pažymi, kad jis buvo aistringas peda gogas, perdavęs meilę tiek mokymuisi, tiek mo kymui Grįždamas Atkuinas Parma je susitiko su Karoliu Didžiuoju, kuris jau buvo girdėjęs apie garsiąją Jorko katedros mokyklą ir jos vadovo Alkuino administracinius ir didak tinius nuopelnus. Karolis Didysis, kovodamas su neraštin gumu, 787 m., Alkuino padedamas, paskelbė kapituliarijų (įstatymų tekstai) „Encyclica de li teris colendis", kuriame buvo rašoma, kad vys kupijose ir vienuolynuose, be vienuoliško gyve nimo taisyklių ir religinių praktikų, būtų pagal vota apie „mokslus ir jų mokymą kiekvienam pagal jo gebėjimus, kas jam duota nuo Dievo; tiek vienuolyno taisyklės padeda papročių do rovei, tiek mokymas ir mokymasis puošia mūsų kalbą; (...) mes pradėjome bijoti, kad jeigu bro liai taip mažai išmano rašybos meną, tai dar mažiau - Šventojo Rašto skaitymą. Dėstydamas kokį nors da lyką, vartodavo daug metaforų, parafrazių, pa lyginimų, perkeltinių reikšmių, daug socialinių ir kultūrinių sąvokų, kurias Karolingų imperi joje privalėjo žinoti kiekvienas išsimokslinęs žmogus
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
