Karininkų, kareivių ir karo valdininkų dalyvavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose problema ir jos sprendimas 1919–1920 metais

Kęstutis Kilinskas

doi:10.15388/lis.2017.40.11608

Abstract

Straipsnyje analizuojama karininkų, karo valdininkų ir kareivių dalyvavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose problema. Atskleidžiamas Lietuvos kariuomenės vadovybės ir svarbiausių politinių partijų – krikščionių demokratų, socialistų liaudininkų demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų bei „Santaros“ – narių požiūris į kariuomenės dalyvavimą Steigiamojo Seimo rinkimuose, išryškinami šių partijų pozicijų skirtumai bei panašumai kariuomenės balsavimo klausimu Seime. Tyrime taip pat atskleidžiamas tikslus karininkų, karo valdininkų ir kareivių, kandidatavusių į Steigiamąjį Seimą ir tapusių jo nariais, skaičius, nagrinėjamas ryšys tarp politinių partijų pozicijų kariuomenės balsavimo rinkimuose į Steigiamąjį Seimą klausimu ir kariškių skaičiaus minėtų partijų kandidatų į Steigiamąjį Seimą sąrašuose. Atskleidžiamas krašto apsaugos ministro, vyriausiojo kariuomenės vado ir karininkijos požiūris į kariuomenės dalyvavimą Steigiamojo Seimo rinkimuose, pristatoma agitacijos kariuomenės gretose problema ir analizuojamas Seimo rinkimų procesas kariuomenėje.

Highlights

A lot of attention is focused on finding out an accurate number of officers and soldiers who participated in the election of the Constitutive Seim as candidates of politicals
The biggest part of Lithuanian officers and soldiers who participated as candidates to the Constitutive Seim of Lithuania had done so as members of left-wing political parties, because they shared positive attitudes toward and supported the idea of an active vote right for officers and soldiers
There were three different atittudes about voting rights in the military forces; some unit commanders where opposed to it due to agitation, officer candidates of left-wing parties supported the idea of an active vote right, and the same opinion was expressed by the official army magazine

Summary

Introduction

Kad karininkai, karo valdininkai ir kareiviai galėjo būti renkami Steigiamojo Seimo nariais, tačiau neturėjo aktyvios rinkimų teisės, leidžiančios balsuoti. Palyginti su kairiosiomis politinėmis partijomis, pozicijos dėl karininkų, karo valdininkų ir kareivių balsavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose laikėsi Lietuvos krikščionių demokratų partija.

Results

Conclusion