Abstract
Straipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX–XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siūlomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo.
Highlights
Istorijos mokymo tikslų šaltiniai teorinėje didaktikojeKoks turėtų būti ar konkrečioje šalyje yra pagrindinis istorijos mokymo(si) tikslas, galime atrasti švietimo dokumentuose, teoriniuose tekstuose, dažname metodinio pobūdžio veikale
The goal of this article is to analyze the aims of history teaching in today’s Lithuanian general education schools in the contexts of ideas that are developed in theoretical didactics
Rohlfes’s classification in order to ephasize the problem of recognition of sources for Lithuanian history teaching aims, their inter-compatibility and implementation
Summary
Koks turėtų būti ar konkrečioje šalyje yra pagrindinis istorijos mokymo(si) tikslas, galime atrasti švietimo dokumentuose, teoriniuose tekstuose, dažname metodinio pobūdžio veikale. Vokiečių istorijos didaktė Ursula Becher yra pabrėžusi, kad ugdant subjektyvumą mano istorija „ negali būti bet kokia. Paskutinis mokymosi tikslų šaltinis vokiečių didakto yra įvardijamas kaip individuali patirtis. Pirmoji orientacija – tai mokyklinė istorija kaip kolektyvinės atminties formuotoja, geriausio istorijos pasakojimo perteikėja. Seixaso išskirta istorijos mokymo orientacija – mokyklinė istorija kaip metodiško žinojimo lavinimas, disciplininių procedūrų mokymas. Šios istorijos mokymo orientacijos šalininkų nuomone, tokia prieiga tinkama ugdant kritiškus liberalios demokratijos piliečius, padeda vystyti gebėjimą ir polinkį savarankiškai formuluoti pagrįstas, kompetentingas nuomones. Jei visos istorinės žinios yra suvokiamos kaip politinės kovos ginklas, jei visi pranešimai apie praeitį yra pažintine prasme lygiaverčiai, tai visos istorijos virsta kolektyvine atmintimi. Rohlfeso išskirtas vertybinių normų kaip istorijos mokymosi tikslų kildinimo tipas sietinas su Kanados istorijos edukacijos specialisto P. Šių klasifikacijų derinimas mums padės išskirti pagrindinius istorijos mokymo(si) tikslų ar „gravitacijos“ krypčių Lietuvoje kildinimo šaltinius, pateikti įvairiapusį jų vertinimą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
