Abstract
Straipsnyje nagrinėjama juridinių asmenų kaltės problematika esant administracinio baudimo teisiniams santykiams. Kaltė, kaip vienas iš galimų administracinės atsakomybės subjektyviosios pusės požymių, analizuojama tiek baudimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Administracinių nusižengimų kodeksą) fizinių asmenų aspektu, tiek ir baudimo pagal specialiuosius įstatymus atvejais. Straipsnyje pateikiamas juridinių asmenų kaltės požymio administracinio baudimo teisiniuose santykiuose lyginimas su analogiška kategorija baudžiamosios atsakomybės teisiniuose santykiuose, siekiant įvertinti kaltės elemento taikymo teigiamus ir neigiamus aspektus. Taip pat analizuojamos specialiųjų įstatymų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, susijusios su juridinių asmenų baudimu.
Highlights
Milda MarkevičiūtėStraipsnyje nagrinėjama juridinių asmenų kaltės problematika esant administracinio baudimo teisiniams santykiams
The fault of legal entities as an element of sanctioning administrative offences is being discussed in this article
This element is being analysed in both cases, sanctioning administrative offences pursuant to Code of Administrative Offences and pursuant to special laws regulating certain economic spheres
Summary
Straipsnyje nagrinėjama juridinių asmenų kaltės problematika esant administracinio baudimo teisiniams santykiams. Objektyvaus pakaltinamumo principas, taikomas pagal specialiuosius įstatymus, aktualus ir dėl to, kad specialiųjų įstatymų pagrindu administracinis baudimas vykdomas ūkio subjektams, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o ANK, kaip ir ATPK, pagrindu atsakomybė gali būti taikoma tik fiziniams asmenims, iš jų ir juridinių asmenų vadovams tada, kai administracinės teisės pažeidimą padaro juridinis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nors paprastai pagal specialiuosius įstatymus taikoma atsakomybė yra suprantama kaip taikoma be kaltės, tačiau kai kurie specialieji įstatymai numato, kad nutarime dėl pažeidėjo (neišskiriant, pažeidėju laikomas fizinis ar juridinis asmuo) baudimo turi būti nurodyti įrodymai, grindžiantys pažeidėjo kaltę[39]. Toks Konkurencijos tarybos nutarimas ir jo motyvacija nėra visiškai suderinami su objektyviojo pakaltinamumo taisykle, nes Konkurencijos taryba netiesiogiai vertino ūkio subjektų subjektyvų santykį su veika – kaltę, o Konkurencijos įstatyme su kalte susijusios aplinkybės įtvirtinamos tik kaip lengvinančios atsakomybę, taigi Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvimo faktas turėtų būti vertinamas apskritai neanalizuojant kaltės kaip būtinojo atsakomybės elemento. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad būtent Viešojo administravimo įstatymas gali būti tinkama priemonė, kuria siekiama pakeisti juridinių asmenų kaltės nustatymo taisykles, siekiant jas suvienodinti, taip pat sukurti nuoseklesnę administracinio baudimo sistemą ir pagal ATPK (ANK), ir pagal specialiuosius įstatymus
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
