Abstract
Straipsnyje nagrinėjama, kaip tarptautinių santykių disciplina apibrėžia ir aiškina mažų valstybių problematiką. Išskiriant pagrindinius klausimus, formuluojama iki šiol mažų valstybių studijų lauke plačiai netaikyta poststruktūralistinė teorinė ir metodologinė prieiga, kreipianti dėmesį į mažumą, kaip šalies identiteto dimensiją, ir reikšmes, kuriomis buvimas maža valstybe yra formuluojamas, siejamas arba sietinas su saugumo bei užsienio politika. Pateikiama Lietuvos ir Naujosios Zelandijos atvejų analizė ir jų palyginimas pristatant pagrindines mažumą apibrėžiančias reikšmes, jų santykį su saugumo bei užsienio politika. Remiantis atlikta analize, pasiūlomi į studijų lauko plėtojimą referuojantys principai, kurie gali būti svarbūs toliau tiriant ir aiškinant mažas valstybes.
Highlights
The study aims to explain the ways to discuss about small states and their foreign and security policy
Most of the academic publications dedicated to analyse the definition of small state provide different definitions based on different theories of International Relations, which include various explanations on how size determines the behavior of a small state
These generalised explanations seem to be very limited because they are not able to give a clear understanding of why the so-called small states exercise different foreign and security policy. Another view point is chosen – to analyse the ways how states understand their smallness and what meanings define this category of size
Summary
Mažoms valstybėms analizuoti pasitelkiama poststruktūralistinė prieiga, leidžianti analizuoti mažumo diskursą ir kvestionuoti ligšiolines prielaidas, susijusias su mažomis valstybėmis. Ši prieiga kartu leidžia atmesti objektų ir subjektų skirstymą tarptautinėje sistemoje ir klausti, kas yra mažumas, kokiomis reikšmėmis jis suvokiamas ir kaip tampa „savaime suprantamos realybės“ dalimi[14]. Kad ginklų skaičius ar teritorija nenulemia šalies veikimo ir vaidmens tarptautinėje politikoje, o buvimas maža valstybe yra diskursyvi konstrukcija, formuojama pasitelkus veikėjų, praktikų ir jų tarpusavio sąveikos kuriamas ir reprodukuojamas reikšmes. Ir klausti, kaip, kokias reikšmes teikiant tas subjektiškumas formuojasi / yra formuojamas, kaip jis kinta keičiantis tarptautinės politikos procesų ir valstybės saugumo bei užsienio politikos sąveikai. Klausimai apie mažumą ir mažos šalies subjektiškumą kartu yra ir identiteto nagrinėjimas – kaip teigia Akriví Andreou, mažos valstybės sudaro valstybių kategoriją ne tik dėl savo panašumų, bet ir dėl santykio su Kitu – su tuo, kas jos nėra, nenori arba negali būti[17]. Modernumo prielaidų kritika grindžiama tuo, kad materialumo negalima pažinti be diskurso, t. y. suproblemina tikrumo – reiškiniams būdingų savybių, nepriklausančių nuo valios, – ir žinojimo – reiškiniams priskiriamų bruožų – dvilypumą
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
