Abstract
Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Europos Sąjungos piliečių – net 260 milijonų – save laiko katalikais1. Tačiau dabartinės Europos Sąjungos, skaičiuojančios tik kelis savo gyvavimo dešimtmečius, vadovai naujausioje Lisabonos sutartyje nesugebėjo sutarti dėl nuorodos į krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. Šis Bažnyčios ir Europos Sąjungos pozicijų išsiskyrimas nėra atsitiktinis – tūkstantmečiais Bažnyčios puoselėjama Europos samprata dabartinėje Europos Sąjungoje tampa vis svetimesnė. Europos Sąjunga praranda savo metapolitinį arba dvasinį lygmenį, savo prasmę bei tikslą, pats Sąjungos funkcionavimas ar net išlikimas tampa jos savaiminiu tikslu. Savo ruožtu, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI bandė ir bando paskatinti Europos Sąjungą atsigręžti į tūkstantmetes vertybes, kurios lėmė ilgametį Europos dominavimą pasaulyje. Jono Pauliaus II teigimu, „vyksta didžiulis dvasinis konfliktas ir nuo to, kaip jis baigsis, priklausys šio tūkstantmečio pradžioje besiformuojantis Europos veidas“2. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga?
Highlights
In the beginning of XXI century modern functionalist European Union symbolically rejected any reference to its Christian roots, unveiling deep moral drama of current establishment of the European Union
The European Union has lost its meta-political level, its spiritual vision, its mission, at the same time it has lost the link to human dignity, to the spiritual mission of its own citizen and their nations
By rejecting the reference to Christian roots the European Union has rejected its own future
Summary
Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga?. Ar dabartinės Europos Sąjungos vykdoma politika atitinka Šventojo Sosto Europos viziją bei misiją, kaip ją suprato Jonas Paulius II ir kokia ji yra Benedikto XVI. Anot Jono Pauliaus II, tėvynės sąvoka „saugo gilų ryšį tarp dvasinio ir materialinio aspekto, 76 Dupuy A., Pope John II and the Challenges of Papal Dilpomacy: Anthology (1978– 2003), Vatican City: The Pontifical Council for Justice and Peace, 2004, p. Jono Pauliaus II teigimu, „Vakarų Europos šalys jau pasiekė būseną, kurią galėtume pavadinti „posttapatybe“ (arba tai, kas eina po tapatybės)“, savo ruožtu, tautos, nesupratusios savo vietos pasaulio eschatalogijoje, atsisakiusios savo pašaukimo, pasmerktos žlugti, – „silpna yra tauta, susitaikanti su pralaimėjimu, kai ji pamiršta buvusi pakviesta budėti iki pat savosios valandos“87.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
