Abstract
Straipsnyje pristatomos ir aptariamos J. Rawlso veikalo „Teisingumo teorija“ pamatinės sąvokos“: teisingumo, teisingumo subjekto, kooperacijos idėjos, gerai tvarkomos visuomenes, „nežinojimo šydo“, teisingumo principų ir kt. J. Rawlso teisingumo principai vertinami dviem aspektais – nuoseklumo ir klaidos vengimo. Pirmuoju požiūriu polemizuojama su kai kuriais J. Rawlso kritikais, teigiančiais I. Kanto ir T. Hobbeso įtaką jam. Vertinant teisingumo principus klaidos vengimo aspektu, teorija tiriama jos pačios sau išsikelto uždavinio požiūriu, t. y. apžvelgiant, ar J. Rawlsui pavyko sukurti grynai procedūrinę teisingumo teoriją. Aiškinamasi, ar J. Rawlsas teisingumo sąvokai nesuteikė naujų reikšmių, kurios pakeistų jo teorijos vertinimo klaidos vengimo požiūriu išvadas. Teigiama, kad J. Rawlsas yra nuoseklus, nes iš kantiškųjų premisų jis išveda kantiškuosius rezultatus – valios autonomijos charakteristikas turinčius teisingumo principus. Jis naudoja kontraktinę terminologiją išreikšti savo kantiškajai teorijai – giluminis ir paviršinis teorijos lygmenys nėra painiojami.
Highlights
Kiekvienu atveju, „kai keliame sau už davinį pasakyti ką nors apie tiesą, vertina me du dalykus: nuoseklumą ir klaidos ven gimą" [6, 122]
Pasirinkdamas teisingumo kaip ne šališkumo interpretaciją, jai suteikia kitą prasmę, nukreipdamas socialinį teisingumą į bazines politines, socialines ir ekonomines institucijas, o tiksliau - į bazinę šiuolaikinės demokratinės visuomenės struktūrą, t. y. į tai, kaip ji paskirsto piliečiams fundamentalias teises ir laisves bei pareigas arba socialinio bendradarbiavimo dėka su kurtas gėrybes
The author has doubts wheather Rawls managed to avoid an error in the case if pure procedural justice is unterstood in the stronger (strict Kantian) sense as something a priori deduced from the principles of reason by deliberation
Summary
Johno Rawlso teorija postuluoja, kad socia linėse institucijose, skirstančiose visuomenės bendradarbiavimo vaisius ir jo implikuoja mas pareigas (naštas), yra įaugusi nelygybė, arba šališkumas. Šiame straipsnyje bandoma įvertinti Rawlso teisingumo principus dviem aspektais - nuoseklumo ir klaidos vengimo. Vertinant teisingumo principus pirmuo ju (nuoseklumo) požiūriu, polemizuojama su kai kuriais Rawlso kritikais. Kad Rawlsas ne sugeba pasirinkti tarp l. Vertinant teisingumo principus antruoju, (klaidos vengimo) aspektu, teorija tiriama jos pačios sau iškelto uždavinio požiūriu, t.y ap žvelgiant, ar pavyko Rawlsui sukurti „grynai procedūrinę teisingumo teoriją". Sąvoka „grynai procedūrinė" vartojama Kanto pras me, tai reiškia, kad ji yra ikipatyriminė, iš vesta iš proto principų samprotavimo keliu. Aiškinamasi, ar Rawlsas i pro cedūrinio teisingumo sąvoką neįdėjo naujų reikšmių, kurios pakeistų jo teorijos vertini mo klaidos vengimo požiūriu išvadas
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
