ŠIUOLAIKINĖS TIRAŽINĖS KNYGOS MENINIS APIPAVIDALINIMAS: RAIDA IR STILISTIKA

Abstract

Vilniaus dailės akademijaMaironio g. 6, LT-01124 Vilnius, LietuvaEl. paštas: ldsleidyba@takas.lt Tiražinės knygos apipavidalinimo problema lietuvių menotyrininkų yra apeinama ir iki šiol nuodugniau netyrinėta. Požiūris į knygos meną kaip specifinę kūrybos sritį lietuvių dailėtyroje apsiriboja knygos grafikos, t. y. iliustracijų, problemomis. Specialių tyrinėjimų, skirtų šiuolaikinės tiražinės knygos konstrukcijos ir apipavidalinimo klausimams, lietuvių kalba nėra. Analizuodami knygos išvaizdą menotyrininkai savo darbuose daugiau dėmesio skiria originalioms iliustracijoms, autorinei dailininko knygai, o knygotyrininkai yra susitelkę į specifinius knygos tyrinėjimus – knygą kaip materialiosios ir poligrafinės kultūros objektą. Nesusisteminti ir neapibrėžti Lietuvos knygos meno estetikos principai, o ypač pokyčiai, įvykę paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Apie Lietuvos tiražinės knygos apipavidalinimo kaitą akivaizdžiausiai byloja jau antras dešimtmetis vykstantys kasmetiniai Knygos meno konkursai. Pastaruoju metu šiuolaikinės tiražinės knygos meninio apipavidalinimo problematikai daugiau dėmesio skiria žurnalas „Dailė“, kaskart publikuodamas straipnių šia tema, pristatydamas kasmetinių knygos konkursų rezultatus. Šio straipsnio tikslas – aptarti sąvokos „knygos menas“ radimosi prielaidas, jos turinio kaitą, vartojimą XX amžiuje ir meno stilių įtaką tiražinių knygų apipavidalinimui. Renkant medžiagą apie šiuolaikinės tiražinės knygos apipavidalinimą, meninių stilių įtaką knygos išvaizdai ir apipavidalinimo tendencijas, daugiausia teko remtis teoriniais ir apžvalginiais straipsniais rusų ir anglų kalbomis išleistuose leidiniuose. Apžvelgus XX a. tiražinės knygos apipavidalinimo stilistinę kaitą, galima daryti išvadą, kad įvairūs meno stiliai daugiau ar mažiau atsispindėjo ir knygų apipavidalinime. Tačiau XX ir XXI amžių sandūroje postmodernizmas smarkiai pakeitė klasikinius knygos meno pagrindus ir padėjo pamatus tolesnei tarptautinei knygos meno raidai, o meno kosmopolitizmas panaikino daugelį nacionalinio stiliaus skirtumų. Lietuvos tiražinių knygų apipavidalinimui XX a. meninių stilių kaita taip pat turėjo įtakos, tačiau jų apraiškos vėlavo ir buvo nuosaikesnės, susipynusios su vietos meno tradicijomis. Įtakos tam turėjo ne tiek geografinė šalies padėtis, kiek politinės, visuomeninės ir ekonominės aplinkybės. Šiandienių Lietuvos tiražinių knygų apipavidalinimui didžiausią įtaką padarė staigus technologinis šuolis, įvykęs po nepriklausomybės atkūrimo (į leidybą įdiegti kompiuteriai, atsirado privačios spaustuvės, pagerėjo poligrafinė kokybė). Tuomet formavosi šiuolaikinės tiražinės lietuvių knygos išvaizda. Ji nebuvo ir nėra vienalytė – greta meniškai apipavidalintų knygų gausu neprofesionaliai sumaketuotų ir apipavidalintų leidinių. Tačiau kardinalių postmodernistinių tiražinės knygos apipavidalinimo apraiškų nepastebėta. Nepaisant įvairių stilistinių ir komercinių pokyčių, pagrindiniai knygos konstrukcijos principai išlieka tie patys – knygos išvaizdą lemia turinys, tekstas ir vaizdinė medžiaga.