Šiuolaikinės plaučių vėžio taikinių terapijos galimybės

Abstract

Onkologinės ligos – šiandienos visuomenės rykštė. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų fondo (angl. Cancer Research UK) duome-nimis, 2012 metais vėžys diagnozuotas 14,1 mln. suaugusiųjų (iš jų 13 proc. plauãų vėžys), o nuo jo mirė 8,2 mln. žmonių (iš jų 19 proc. nuo plauãų vėžio). Viena labiausiai visame pasaulyje paplitusių onkologinių ligų yra plauãų vėžys, kasmet vis „gerinantis“ savo sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Statistikos duomenimis, Lietuvoje šia liga 2008 m. sirgo apie 81 vyras ir 10 moterų iš 100 tūkst. gyventojų. Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas, todėl nenuostabu, kad tai viena dažniausia vyrų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje [1, 2]. Pastaruoju metu rūkymui tampant įprastine socialine bendravimo norma, vis dažniau liga diagnozuojama ir moterims. Didėjantis plaučių vėžiu sergančių žmonių skaičius kelia nerimą dėl itin blogos ligos prognozės: 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje tesiekia vos 9 proc., Europoje – 10 proc., pasaulyje – 15 proc. [3]. Standartinis lokaliai išplitusio ar metastazinio plaučių vėžio gydymas yra chemoterapija. Mokslininkams detaliau ištyrus vėžines ląsteles ir nustačius jų augimą skatinančius veiksnius, sukurti vaistai, tikslingai veikiantys būtent juos (taikinių terapija). Kovojant su nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV), nauji ligos patogenezės molekuliniai ir genetiniai aspektai atvėrė kelią taikinių terapijai bei individualizuotam plaučių vėžio gydymui.